Vandenyne dingę turistai

Pasitaiko atvejų, kai kelionių jūrų laineriais metu be pėdsakų dingsta kuris nors turistas. Policija negali aptikti jokių prapuolusiojo pėdsakų. Detektyvams lieka tik spėlioti, kas nutiko laive.

Vienas iš nelabai senų tokių įvykių – 24-ių metų amžiaus Rebekos Koriam dingimas iš prašmatnaus turistinio laivo „Disney Wonder”, kuris plaukė iš JAV į Meksiką. Šiame laive plaukė apie 2,5 tūkstančio keleivių ir beveik tūkstantis laivo ekipažo narių. Vieną rytą Rebeka neišėjo iš savo kajutės. Kai mergina nepasirodė ir kitą rytą, kaimynai sunerimo ir pranešė laivo karininkui. Buvo atidaryta kajutė, tačiau viduje viskas buvo savo vietoje, iliuminatorius uždarytas. Merginos paieškos buvo bevaisės. Taip ir liko paslaptimi, kas jai nutiko.

Kelionės laineriu „Thompson Spirit” metu dingo keleivis – 63-jų metų Džonas Helfortas. Tai nutiko tuo metu, kai laivas, kuriame buvo apie 1,5 tūkstančio turistų, plaukė Raudonąja jūra. Panašus nutikimas įvyko ir laineryje „Royal Iris”. Be jokių pėdsakų dingo juo plaukęs 79-ių metų amžiaus Tel Avivo gyventojas Michailas Jankelevičius. Apie vyro dingimą buvo sužinota tik tada, kai laivas įveikė numatytą maršrutą ir sugrįžo į Haifos uostą. Policijos tyrimas baigėsi be rezultatų.

2004-ais metais turistinis laivas „Mercury” plaukė į Aliaską. Dingo jame plaukusi 40-metė Merien Karver. Jos bagažas liko nepaliestas. Tais pačiais metais iš kruizinio laivo „Silver Cloud Silversea” tarsi išgaravo 48-ių metų Šveicarijos pilietė Rama Forman. Kai laivas plaukė Arabijos jūra, moteris telefonu paskambino savo seseriai, gyvenančiai Mumbajuje (Indija), ir pranešė, kad labai patenkinta kelione. Tai, kad Rama Forman dingo, buvo pastebėta tik po to, kai laivas atplaukė į Mumbajaus uostą. Jos kajutė buvo užrakinta iš vidaus, tačiau moters joje nebuvo. Indijos policija buvo bejėgė išspręsti šią mįslę. Tai toli gražu ne visi atvejai, kai turistiniuose laivuose plaukiojimo metu dingsta keleiviai.

Neilgai muzika grojo

Nuo 1995-ųjų metų visame pasaulyje užfiksuoti 165 nepaaiškinami žmonių dingimo iš turistinių laivų atvejai. Iki to laiko ši statistika nebuvo renkama, tačiau vienos Londono draudimo kompanijos duomenimis, vien per antrąją XX amžiaus pusę neaiškiomis aplinkybės iš turistinių ir keleivinių laivų dingo apie 10 tūkstančių žmonių. Per visą praėjusį amžių tokių dingusių žmonių galėjo būti iki 50 tūkstančių.

Tokių situacijų, kylančių dažniausiai toli nuo kranto, tyrimas yra labai komplikuotas. Dingusios Merien Karver tėvas privatiems detektyvams sumokėjo dešimtis tūkstančių dolerių, pažadėjo 200 tūkstančių atlygį už žinias, kurios padėtų atskleisti dukros žūtį. Tačiau paslaptis taip ir liko neatskleista.

Specialistai mano, kad pagrindiniu šių nelaimių kaltininku gali būti aukštos bangos. Kol kas nėra žinoma, dėl kokių priežasčių jos susidaro. Netgi nedidelio bangavimo jūroje metu staiga atsiranda didžiulė banga, kuri keletą ar net keliolika kartų yra didesnė už kitas bangas. Seniau tokios bangos apversdavo laivus. Dabar jos tik užlieja laivų denius, taip sudarydamos rimtą pavojų keliautojams. Šios bangos ypač pavojingos naktimis, kai labai sunku jas pastebėti. Ne vienas naktinių pasivaikščiojimų po laivo denį mėgėjas buvo užkluptas tokios bangos ir nuplautas į jūrą.

Jūreivystės istorijoje žinomas tragiškas atsitikimas, kuris 1930-ais metais nutiko keleiviniame garlaivyje „Seleną”, plaukusiame iš Niujorko į Kubą. Vieną vėlų vakarą vėliavėlėmis ir žibintais papuoštame denyje vyko linksmybės. Netikėtai užklupusi didžiulė banga į vandenyną nuplovė visus orkestro muzikantus ir beveik visus šokančius!

Nakties priedangoje

Praėjusio amžiaus 7-o dešimtmečio pradžioje Anglijos laikraščiuose buvo pasakojama istorija, nutikusi studentei Amalijai Gonzales-Fernandes, kuri išvyko į kelionę turistiniu laivu. Kaip paaiškėjo vėliau, graži mergina krito į akį tuo pačiu laivu plaukusiam arabų šeichui. Turtuolis buvo pažįstamas su laivo savininku, kuris liepė kapitonui organizuoti „paslaptingą dingimą”. Amalija dingo. Nors jos ieškojo ir laivo keleiviai, ekipažas, merginos surasti nepavyko. Kai laivas užsuko į Port Saido uostą, tyrimu užsiėmė Egipto policija, tačiau irgi nesėkmingai.

Ši istorija turi tęsinį. Praėjus maždaug 10-iai metų po lemtingos kelionės, kurioje dingo Amalija, į Jordaniją atvyko vienas jos tolimas giminaitis, kuris mieste pamatė moterį ir ją atpažino. Ji iš pradžių nenorėjo nieko pasakoti, tačiau vėliau prisipažino, kad visą tą laiką buvo šeicho įkaitė ir gyveno vienoje Artimųjų Rytų šalyje. Valdovas su ja elgėsi labai gerai, mergina galiausiai apsiprato su nauju gyvenimu, priėmė islamo tikėjimą ir nebenorėjo grįžti į Europą.

Tačiau tik labai mažai istorijų baigiasi taip laimingai. 1951-ais metais Brazilijos policijai pavyko demaskuoti prievartautojų ir žmogžudžių grupę, kuri veikė dideliame turistiniame laive „Las Mananas”, kursuojančiame tarp Karibų jūros ir Rio de Zaneiro. Visi nusikaltėliai buvo ekipažo nariais. Jie turistų tarpe nusižiūrėdavo gražias merginas, naktimis įslinkdavo į jų kajutes, apsvaigindavo, pagrobdavo ir pergabendavo į triumus, kur prievartaudavo beveik visos kelionės metu. Prieš įplaukiant į uostą aukos būdavo nužudomos ir jų kūnai išmetami per bortą.

XX amžiaus laivybos istorija žino ne vieną dešimtį tokių istorijų. 1919-ais metais, kai vyko masinė emigracija į Ameriką, laivo „Two Stars”, plaukiojusio tarp Naujojo Orleano ir Prancūzijos, komanda grobdavo jaunas merginas. Naktimis jo slapta būdavo įsodinamos į valtį ir nugabenamos į sausumą, kur būdavo parduodamos į viešnamius. Susirūpinusiems artimiesiems būdavo pasakojama, kad neatsargias mėgėjas pasivaikščioti deniu nunešė bangos.

3-io dešimtmečio pabaigoje tarp Ispanijos ir Kubos kursavo keleivinis laivas „Ventana”. Kiekvieno reiso metu dingdavo po 2-3 merginas. Galiausiai šiais atsitikimais susidomėjo JAV tarnybos. Pasirodė, kad keletas ekipažo narių, kuriems vadovavo pats laivo kapitonas, pagrobtas merginas nugabendavo į krantą, kur jos patekdavo į sekso vergiją.

Visi galai į vandenį

Dėl daugelio jūrose dingusių žmonių yra kalti prekiautojai narkotikais. 1988-ais metais tarp 500 prašmatnaus turistinio lainerio „Edelweiss” keleivių buvo grupelė brazilų, kurie atrodė labai neturtingi. Keisčiausia buvo tai, kad jie visiškai nesidomėjo per bortą matomomis grožybėmis ir laive organizuojamomis linksmybėmis bei visos kelionės metu praktiškai neišlindo iš savo kajučių. Kai laivas užsuko į galutinį tašką – Lisabonos uostą – vienas atidus keleivis pastebėjo, kad šių keistų žmonių niekur nesimato. Jie paprasčiausiai neišlipo į krantą. Keliautojas savo įtarimais pasidalijo su policija. Tvarkos sergėtojai apieškojo visą laivą, tačiau nieko nerado. Kruopštesnis tyrimas parodė, kad brazilai vis tik plaukė šiuo laivu. Jie nusipirko bilietus ir plaukė kartu su kitais keleiviais, tačiau pakelyje paslaptingai dingo.

Vėliau policijai pavyko nustatyti visą sistemą, kurios pagalba iš Pietų Amerikos į Europą buvo gabenama didelė kokaino partija. Narkotikus polietileno paketuose gabeno būtent tie patys brazilai. Naktį, kai laivas buvo atviroje jūroje netoli Portugalijos, narkotikų kurjeriai buvo slapta nuleisti už borto, kur po kiek laiko juos paėmė narkotikų prekeivių laivelis. Jis niekuo nesiskyrė nuo dešimties kitų tokių pačių laivelių, kuriais kiekvieną dieną jūroje plaukioja žvejai. Iš kurjerių brazilų buvo paimtas kokainas, o jie patys nusiųsti į jūros dugną. Iš ryto „žvejų” laivelis sėkmingai pasiekė krantą kartu su sugauta žuvimi ir narkotikais. Šis laivelis pasieniečių dėmesio nepatraukė.

Tokias operacijas narkotikų prekeiviai atliko ne vieną kartą. Jų aukomis tapdavo neturtingi Lotynų Amerikos gyventojai, kurie sutikdavo už nedidelį atlygį pergabenti kvaišalus per vandenyną ir tuo pačiu paplaukioti prašmatniu laivu. Suprantama, kurjeriai net nenutuokė, kas jų laukia kelionės pabaigoje.

Reikia paminėti apie keleivių dingimus, kurie buvo pavaizduoti kaip savižudybė. Susitarus su laivo kapitonu galima be jokio vargo pasislėpti nuo viso pasaulio – pakanka tik atlapoti iliuminatorių ir po to pasislėpti kokiame užkaboryje laive. Atliktos paieškos, kaip taisyklė, baigdavosi be rezultatų, todėl policija tokius įvykius užfiksuodavo kaip savižudybę. Kalbama, kad šiuo būdu noriai pasinaudodavo naciai po Antrojo pasaulinio karo. „Nusiskandinę” jūroje, jie paskui „atgydavo” su naujais dokumentais kur nors Argentinoje ar Paragvajuje.

Pagal tarptautinę teisę žmonių dingimą jūroje tiria tos šalies, į kurią atvyko laivas, teisėsaugos organai. Dažnai tyrimas apsiriboja tik laivo apieškojimu ir keleivių bei ekipažo apklausa. Kaip teigia dingusios Rebekos Koriam tėvas, tyrimas dėl jo dukros dingimo pavirto tikru farsu. Dingusios merginos tėvas tvirtina: „Kruizinės kompanijos nesuinteresuotos atkreipti dėmesį į šiuos neaiškius dalykus ir išleidžia nemažai pinigų, norėdamos juos užglaistyti”.

Šaltinis Mįslės ir Faktai