Maždaug už 1200 km į šiaurę nuo poliarinio rato ribos Grenlandijoje įsikūrusi viena labiausiai izoliuotų JAV karinių bazių. Ekspertai prognozuoja, kad netrukus ji gali tapti pačia svarbiausia karinių oro pajėgų baze visame pasaulyje, rašo „Business Insider“. Įsikūrusi beveik pusiaukelėje tarp Maskvos ir Niujorko, Tulės karinė oro bazė yra Šaltojo karo laikų palikimas. Tuomet JAV mėgino sukurti platų tinklą, kuris padėtų iš įvairių vietų vykdyti operacijas prieš Sovietų Sąjungą. Vienu metu šioje bazėje buvo net 10 tūkst. karių ir civilių personalas – čia atvyko tiek JAV, tiek Danijos kariai. Šiandien jų skaičius nesiekia tūkstančio.

KLAUSIMAS. Šis mūsų interviu susijęs su TSRS pergale prieš Vokietiją, pradėti norėtųsi iš tolo: pamėginti išsiaiškinti nuo pačios pradžios, kokia buvo esminė karo priežastis, kokiu būdu niekam nežinomas jefreitorius Adolfas Hitleris atėjo į valdžią. Kas jam padėjo? FURSOVAS. Hitlerį į valdžią stūmė visiškai skirtingos jėgos. Jis buvo patrauklus visai eilei struktūrų. Pirmiausiai tai buvo anglų ir amerikiečių korporacijos, antra - vokiečių korporacijos ir finansininkai, ir, pagaliau, tai buvo vokiečių aristokratija. Kitaip sakant, iš karto kelios grupės buvo suinteresuotos, kad kas nors atkurtų imperiją. 1930 metais ponas Šachtas, finansininkas, įkalbinėdamas kitus Europos finansininkus paremti Hitlerį, kalbėjo, kad tas žmogus sunaikins nacionalines valstybes Europoje ir bankininkai gaus Europos dydžio Veneciją. Kitaip sakant, jie rengėsi sukurti Eurosąjungą ir, atvirai kalbant, tegu europiečiams tai ir nepatinka, tačiau teisybė yra teisybė - pirmasis istorijoje Europos Sąjungą sukūrė Hitleris. Tai buvo vienas iš jam iškeltų uždavinių.

1939 m. lapkričio 30 d. Sovietų armija įsiveržė į Suomiją. Netoli SSRS-Suomijos sienos esančioje Rautjärvi komunoje gyveno 34 m. suomis Simo Häyhä. Gyveno jis labai paprastai – ūkininkavo ir medžiojo. Prasidėjus karo veiksmams, Simo pasiėmė maisto, baltą maskuojamąjį kostiumą, savo graižtvinį šautuvą SAKO M/28-30 (modifikuota sovietinio Mosin-Nagan versija) ir išėjo ginti savo Tėvynės. Nepraėjus nė 4 mėnesiams (kaip tik per tiek laiko 3 mln. gyventojų turėjusi Suomija privertė 171 mln. gyventojų turėjusią Rusiją atsitraukti) Simo rusų akyse tapo legenda ir buvo pramintas "Baltąja Mirtimi".

Teigiama, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Neseniai paaiškėjo, kad 1946 -1991 metais vykusi globalinė politinė, ekonomikė ir ideologinė konfrontacija tarp JAV ir SSRS (dar žinoma "Šaltojo karo" pavadinimu) turėjo kai kurių teigiamų aspektų. Vienas jų - palydovų-šnipų kūrimas. JAV tai buvo aparatai „Karūna", SSRS - „Zenitas". Aparatais „Karūna" gautų duomenų išslaptinimas buvo didžiulis indelis archeologijai.

Daugiau nei prieš 11 metų JAV įsiveržė į Iraką ieškoti masinio naikinimo ginklų. Iki šiol viešai buvo kartojama: amerikiečiai nieko panašaus ten nerado. Tačiau, kaip paaiškėjo, tiesa yra gerokai painesnė, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „The New York Times“, ir „The Washington Post“ informacija. Patyrę kariai turi gerą nuojautą. Ir vieną 2008-ųjų popietę Irake, netoli at Tadži miesto, JAV kariai pajuto, kad kažkas ne taip. Jie ką tik sunaikino šimtus senų Irako artilerijos sviedinių, kurie buvo rasti užkasti smėlyne, netoli dumblino ežero. Tokios operacijos, kai naikinami sprogmenys, iki šiol Irake įprastos – paslėpti seni artilerijos sviediniai naikinami, kad jų neperimtų teroristų grupuotės ir nepanaudotų savadarbėms pakelės bomboms gaminti.

Ar egzistuoja šis slepiamas nuo visuomenės dokumentas, kurį iki šiol turi pasirašyti visi Vokietijos kancleriai ir pripažinti jo nuostatas? Slaptas dokumentas, kuris verčia vokiečių vyriausybę vykdyti II Pasaulinio karo nugalėtojų nurodymus, nekreipiant dėmesio į vokiečių tautos interesus? Laikoma, kad Kanclerio Aktas yra dalis slapto 1949 metų gegužės 21 dienos susitarimo, kurio pagalba sąjungininkai garantavo sau visišką Vokietijos masinės informacijos priemonių kontrolę iki 2099 metų. Kanclerio Aktas - tai dokumentas, kurį iki šių dienų turi pasirašyti kiekvienas vokiečių federalinis kancleris dar prieš duodamas priesaiką. Tai savotiškas įsipareigojimų sąjungininkams, visų pirma - Amerikai, pripažinimas.

Užgrobdama Krymą ir kėsindamasi į kitas Rytų Ukrainos teritorijas, Rusija pamina tarptautinius susitarimus dėl valstybių sienų vientisumo, o tai teikia pagrindo jai priminti, kad 1945-aisiais Potsdamo konferencijos metu Karaliaučiaus sritis jai buvo patikėta administruoti 50-čiai metų.