Mičigano universiteto antropologė dr. Catherine Bird, 2012 metais ištyrusi Tuskulėnų dvaro teritorijoje palaidotų sovietų režimo aukų palaikus, nustatė, kad tuometiniai represinių žinybų agentai ne tik ypatingai žiauriai kankino suimtuosius, bet ir atlikdami mirties bausmės egzekuciją nesilaikė nurodymų pribaigti auką šūviu į galvą.
Tai, kad Antarktidoje esančioje Karalienes Mod Žemėje yra įkurta slapta nacių Bazė-211, sužinojau visiškai atsitiktinai, kai teko būti komandiruotėje Vokietijoje, Apie bazę papasakojo buvęs SS Oberšurm-banfiureris Valteris Šulke, kuriam tuo metu buvo jau 89-eri metai amžiaus.
Yra archeologinių radinių, kurie liudija, jog senovės civilizacijos turėjo ir naudojo siaubingos griaunamosios jėgos ginklus. Viename klode, esančiame senajame Mažosios Azijos mieste Catal Gujuka (pietinė centrinės Turkijos dalis), archeologai aptiko storą apdegusių plytų sluoksnį. Blokai buvo išlydyti labai didelio karščio, kuris prasiskverbė daugiau nei metrą gilyn po grindimis. Nuo karščio suanglėjo visos palaidotų žmonių liekanos ir daiktai, kurie buvo palaidoti kartu su jų šeimininkais. Tokia aukšta temperatūra sustabdė bet kokį puvimo procesą.
Atradimas, kad kaukolė, kuri kaip iki šiol manyta buvo Adolfo Hitlerio, iš tikro yra moteriška tik dar labiau pakurstė įvairiausio plauko sąmokslo teorijas. Kai kurios iš jų apskritai verčia abejoti žmogiškosios logikos galimybėmis. Tad nors tiesos grūdo šioje publikacijoje ir nebus, bet neatsilaikėme pagundai pristatyti populiariausius spėjimus apie A. Hitlerio likimą.
D. Britanijos Nacionalinis archyvas išslaptino su neatpažintų skraidančių objektų (NSO) stebėjimais susijusius dokumentus, apimančius 1995 – 2003 m. laikotarpį.
Tarp jų yra viena archyvinė byla, liudijanti, kad Antrojo pasaulinio karo metais tuometinis Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis ir vyriausiasis sąjungininkų kariuomenės Europoje vadas JAV generolas Dwightas Eisenhoweris nusprendė įslaptinti pranešimą apie NSO pasirodymą prie Anglijos krantų, pranešė britų dienraštis „Daily Mail“.
Šaltasis karas buvo toks laikotarpis, kai pasaulio valstybės sulaikiusios kvapą laukdavo, kuo baigsis dešimtmečius trunkančios varžybos tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Kai ginklavimosi varžybos pasiekė atominio ginklo stadiją, kai kurios valstybės (savo arba ne savo noru) pasirinko vieną arba kitą pusę, ėmė vykdyti savo branduolinio ginklo programas ar tiesiog tylėjo nuleidusios galvas ir tikėjosi, kad visiško sunaikinimo diena išaus dar ne rytoj.
Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų Branduolinių ginklų centras kitą mėnesį užsakys kelis tyrimus, kuriais norima išsiaiškinti naujo tarpžemyninių branduolinių raketų požeminio dislokavimo tinklo statybos ir naudojimo galimybes, pranešė „Wired“. JAV kariuomenė ketina statyti platų tunelių tinklą, kuriuo nuolat judėtų tarpžemyninės raketos, apsaugotos nuo prevencinio priešininko smūgio pradedant branduolinį karą. Pasak leidinio, šie tyrimai, kiekvienas iš kurių kainuos iki 3 mln. dolerių, turi atsakyti į klausimą, ar JAV kariuomenės ketinimas statyti platų tunelių tinklą, kuriuo nuolat judėtų tarpžemyninės raketos, apsaugotos nuo prevencinio priešininko smūgio pradedant branduolinį karą, yra technologiškai pagrįstas ir įgyvendinamas.
Dar ir šiandien tai skamba kaip fantastika, tačiau jau Antrojo pasaulinio karo metais naciai planavo į orbitą iškelti saulės spindulius naudojantį 1,5 km skersmens kosminį ginklą. Gigantiškas veidrodis tarytum milžiniškas didinimo stiklas saulės spindulius sutelktų į vieną Žemės paviršiaus tašką ir galėtų paversti pelenais bet kurį Žemės paviršiaus miestą.