Zauropodai (lot. Sauropodomorpha) – didžiausi iš visų kada nors buvusių sausumos gyvūnų. Jie gyveno juros ir kreidos periodais. Mažiausi iš šių milžinų buvo 10 m ilgio, o didžiausi – iki 38 m. Jiems buvo būdinga nedidelė galva, ilgas kaklas, storos kojos, žemas kūnas. Šie žolėdžiai dinozaurai su ilgais kaklais ir mažytėmis galvomis galėjo sverti iki 80 tonų - daugiau nei bet kuris kitas žinomas sausumos stuburinis gyvūnas, gyvenęs tais laikais. Vienas labiausiai diskutuotinų klausimų mokslininkams – kaip gi šie gyvūnų karalystės gigantai sugebėjo reguliuoti savo kūno temperatūrą?

Pasak tyrimo autoriaus Don'o Larson'o iš Aliaskos universiteto, miško varlės Lithobates sylvaticus užšaldo iki 60 procentų savo kūno per ilgus ir labai šaltus žiemos laikotarpius Aliaskoje.

Belgijoje rastos fosilijos atskleidė kai kurių gerai žinomų šiuolaikinių žinduolių kilmę. Kačių bei šunų, taip pat ir kitų mėsėdžių žinduolių (pavyzdžiui, lokių, ruonių bei žebenkščių), kurie pagal taksonominę klasifikaciją dar vadinami plėšriaisiais žinduoliais, protėviai atsekami iki primityvių plėšrių žinduolių iš eoceno laikotarpio, t.y. egzistavusių prieš 55 mln. metų. Tyrimas paskelbtas naujausiame stuburinių paleontologijos leidinyje, kur aptariamos šios grupės plėšrūnų ištakos bei aprašomos naujai rastos fosilijos.

Tie, kam teko lankytis Zalcburge (Austrijoje), tikriausiai matė netoli miesto esantį Untersbergo kalną. Šis kalnas žymus tuo, kad jo dėka atsirado daugybė liaudies pasakojimų, mitų, legendų. kalno paslaptingumas – nuolatinis istorinių ir gamtinių mįslių šaltinis.

Europos kosmoso agentūros (ESA) stebėjimų duomenimis, Antarktidos ir Grenlandijos ledynai tirpsta maždaug 15 proc. greičiau, nei numatė mokslininkų prognozės.

Sci-news.com paskelbė, jog pagal atliktus naujus tyrimus, požeminis vanduo, rastas maždaug 9 km gylyje, Šiaurės Atlanto vandenyne, yra iš vėlyvojo Kreidos periodo.

Kai kuriuose pasaulio kraštuose yra daugiau ilgaamžių negu kituose. Kaukazo kalnuose, Pakistane ir Ekvadore yra trys slėniai, kurie mokslininkus ir paprastus žmones stebina tuo, kad čia žmonės retai serga, ilgai gyvena. Apie šiuos pasaulio kampelius prikurta aibės legendų…

Skaisčiai rožinis ežeras Retba, kuris atrodo lyg braškinis pieno kokteilis, vilnija tolimajame Senegale, Vakarų Afrikos valstybėje. Magiška spalva, kuri kinta nuo švelniai rožinės iki tamsiai raudonos, nėra pavojingų cheminių atliekų rezultatas, o tikri gamtos triukai!

Pačioje Bosnijos širdyje, 30 kilometrų nuo Sarajevo, Visoko miesto kalvose stūkso, paslapčių šydu apgaubtos, pirmosios Europoje piramidės. Išvertus iš bosnių kalbos, „Visoko“ reiškia aukštas, o pagrindinė miesto kalva vadinama „Visocica“.