Rūšis, pavadinta Dormaalocyon latouri, jau anksčiau rasta Belgijoje, Dormaal vietovėje (nuo čia ir kilo genties pavadinimas). Naujai rastas šios rūšies egzempliorius, kurį rado pagrindinis tyrimo autorius Floréalis Solé su kolegomis, leido jiems geriau apibūdinti gyvūną bei jo vietą mėsėdžių evoliucijos istorijoje. „Jo apibūdinimas leidžia geriau suprasti pirmųjų mėsėdžių kilmę, kintamumą bei jų ekologiją“, - sako F. Sole.
Naujai rasti pavyzdžiai apima daugiau nei 250 dantų bei čiurnos kaulų. Rastas didesnis kiekis dantų leido atkurti visą Dormaalocyon dantų eilę, ankstesniuose tyrimuose mokslininkai turėjo pasitenkinti tik rastais dviem viršutiniais krūminiais dantimis. Faktas, jog rasti dantys atrodo gana primityviai, bei susiformavo labai ankstyvu laikotarpiu, rodo, jog Dormaalocyon kilmė yra artima mėsėdžiams ir kad jo kilmės šalis gali būti Europa.
Kulkšnies kaulai rodo, kad Dormaalocyon gyveno medžiuose. Atlikta aplinkos rekonstrukcija, kurioje gyveno Dormaal prieš 55 mln. metų, parodė, jog jis turėjo gyventi itin šiltame bei drėgname klimate, maždaug paleoceno-eoceno laikotarpiu, miškingose vietovėse. Paleoceno-eoceno periode buvęs itin karštas klimatas paveikė daugelio žinduolių evoliuciją, įskaitant ir mėsėdžius žinduolius. Dr. F. Solé mano, kad tai, jog Dormaalocyon gyveno medžiuose ir kad maždaug tuo metu daugelis šio būrio atstovųkaip tik migravo į Šiaurės Ameriką, palaiko idėją, jog tuo metu egzistavo visžalių miškų (angl. evergreen forests) juosta ties poliariniu regionu.
„Supratimas apie mėsėdžių kilmę yra svarbus atkuriant mėsėdžių mitybos evoliuciją. Dormaalocyon teikia informaciją apie plėšriųjų žinduolių evoliuciją po dinozaurų išnykimo (kuris įvyko ties kreidos - paleogeno riba)“,- išvadas užbaigė dr. F. Sole.
