Untersbergo kalno paslaptys

Tie, kam teko lankytis Zalcburge (Austrijoje), tikriausiai matė netoli miesto esantį Untersbergo kalną. Šis kalnas žymus tuo, kad jo dėka atsirado daugybė liaudies pasakojimų, mitų, legendų. kalno paslaptingumas – nuolatinis istorinių ir gamtinių mįslių šaltinis.

Pati garsiausia legenda, susijusi su Untersbergo kalnų, buvo panaudota brolių Grimų pasakoje. Joje pasakojama, kad po kalnu jau trys šimtmečiai sėdėdamas už didžiulio akmens stalo ilsisi Karolis Didysis. Jis atsibus tik tada, kai jo barzda tris kartus apsisuks aplink stalą, o virš galvos nustos skraidyti varnos. Kai taip nutiks, prasidės lemiamas mūšis tarp gėrio ir blogio, po kurio Žemėje prasidės aukso amžius.

Pagal padavimus, ne vien tik Karolis Didysis rado poilsio vietą šiame kalne. Kartu su juo miega jo princai, riteriai ir patarnautojai. Dar tame kalne gyvena gnomai, kurie saugo kalne paslėptas gėrybes ir paslaptis, ir naktimis iškeliauja medžioti.

Požeminio pasaulio gyventojai

Šiandien Untersbergo šlaituose galima sutikti daugybę turistų. Šis kalnas – mėgiama pasivaikščiojimų vieta, taip pat į kalno viršūnę galima pakilti nutiestais keltuvais. Nuo kalno viršūnės arba iš keltuvo kabinos matoma Zalcburgo, esančio keli kilometrai nuo sienos su Vokietija, panorama tiesiog užgniaužia kvapą. Ypač puikus vaizdas matomas giedrą dieną.

Untersbergo kalnų masyvą sudaro keletas viršukalnių – Berchtesgadeno Chochtronas (1972 m), Raichekas (1892 m), Gamzalkopfas (1888 m), Gajerekas (1801 m) ir Zalcburgo Chochtronas (1853 m). Austrijoje esančioje Untersbergo pusėje galima patekti į garsiuosius Kolovratro urvus ar didžiulius Selenbergo ledo urvus. Iš viso kalne yra apie 500 urvų, iš kurių 110 dar nėra ištyrinėti.

Įvairus gamtos landšaftas tiesiog stebina keliautojus. Miškai ir daubos, urvų labirintai, upės, pelkės kalno papėdėje, nuostabaus grožio plato viršukalnėje – visa tai suteikia peno fantazijoms apie šio gamtos sukurto parko mistinius gyventojus – druidus, raganas, miško demonus, įvairius nykštukus ir elfus.

Dingusi vestuvių palyda

Netoli kalno esančiuose kaimeliuose būtinai papasakos legendą, susijusią būtent su šia gyvenviete. Folkloro tyrinėtojai šiuose kaimeliuose užrašė daugybę istorijų. Jos paprastai pasakojamos nuošalioje vietoje tyliu balsu, kad nebūtų sudrumsta kalnų dvasių ir kitų legendų herojų ramybė.

Pasakojama, kad 1858-ais metais dingo visa vestuvių procesija. Po sutuoktuvių jaunieji su visa palyda leidosi į jaunosios tėvų namus, kur buvo planuojama atšvęsti šį džiaugsmingą įvykį. Palydoje buvo keletas muzikantų, kurie savo muzika linksmino vestuvių dalyvius. Ir štai visi vestuvių dalyviai ėjo pro Untersbergo kalną. Vienas iš svečių ėmė pasakoti istoriją, kad šioje vietovėje kažkada pranyko vietinis kaizeris su visais savo rūmais, o nuo to laiko iš kalno išeina jo dvasia ir dosniai apdovanoja praeivius. Jaunikis, vos tik išklausė šią istoriją, ėmė kviesti kaizerio dvasią ir prašyti, kad ši įteiktų dovaną jaunajai.

Netikėtai kalne atsivėrė praėjimas iš kurio išėjo žilas senukas. Jis džiaugsmingai pakvietė vestuvių dalyvius pasisvečiuoti požeminiame urve. Linksma kompanija sutiko. Prieš susižavėjusių vestuvininkų akis atsivėrė nuostabios salės, vienoje kurių stovėjo vaišėmis nukrautas stalas. Kelyje pavargę jaunieji ir jų svečiai susėdo už stalo, išgėrė, pavalgė ir netrukus visi sumigo. Po kiek laiko jie atsibudo ir išėjo iš urvo. Koks buvo jų nustebimas, kai žmonės suprato, jog visiškai nebepažįsta supančios aplinkos, o kelyje sutikti žmonės kalba jiems nesuprantama kalba. Žmonės ieškojo savo kaimo, tačiau jo irgi negalėjo atpažinti, kai surado.

Tuomet visa vestuvių procesija sugrįžo į bažnyčią, kurioje vyko santuokos ceremonija, ir šventikui papasakojo apie tai, kas nutiko. Beje, šventikas buvo visiškai nepanašus į tą, kuris palaimino jaunuosius. Jis atvertė senovinį rankraštį ir rado įrašą apie tai, kad vieną kartą šioje vietoje dingo visi vestuvių dalyviai, tačiau tai įvyko prieš 500 metų.