Paslaptingi Čampos salos rutuliai

Čampos sala labai populiari tarp turistų, plaukiančiu kruizu Arktikoje. Dėl to stebėtis nereikia- šioje saloje aptinkami objektai, kurių kilmė iki šiol nėra žinoma, o ir artimiausiu metu šios mįslės išsiaiškinimo, ko gero, nebus.

Geografinė padėtis

Čampos sala yra viena iš daugybės salų, priklausančių Arkties vandenyne esančiam Prano Juozapo Žemės archipelagui. Ši sala yra praktiškai neištirta. Pati sala nėra labai didelė, jos plotas yra 375 kv.km, o turistus traukia ne tiek vaizdingais ir civilizacijos nepaliestais arktiniais peizažais, o paslaptingais akmeniniais rutuliais, kurie yra gana įspūdingo dydžio ir idealiai apvalios formos. Apie jų atsiradimą šioje negyvenamoje saloje yra sukurta ne viena hipotezė, neretai - labai prieštaraujančios viena kitai.

Saloje yra daugybė keistų įvairaus dydžio akmeninių rutulių - nuo viršijančių žmogaus ūgį iki stalo teniso kamuoliuko dydžio. Yra ir tokių, kurie idealiai tiktų senovinei patrankai. Nemažai šių keistų akmenų dėl stipraus vėjo, vandens ir žemos temperatūros poveikio neteko savo idealiai apvalios formos. Atrodo, kad šie rutuliai visoje saloje tarsi dygsta iš po žemių. Tirpstantys ledynai apnuogina salos paviršių, išplaudami naujus apvalius rutulius.

Čampos salos rutuliai yra akmenys iš stipriai supresuoto smėlio. Jie yra aiškiai ne vulkaninės kilmės, kai kuriuose jų aptikti senovėje gyvenusių ryklių dantys.

Yra nemažai rutulių, kuriuos sunkiai apkabintų netgi trys vyrai, tačiau pasitaiko ir idealiai apvalios formos akmenukų, kurių skersmuo yra vos keletas centimetrų.

Vieni rutuliai tarsi įkasti į žemę, kiti paprasčiausiai tarsi padėti ant paviršiaus. Saloje galima aptikti nemažai akmenų, panašių į grindinio akmenis. Jie, veikiami vėjo, vandens ir šalčio prarado savo idealiai apvalią formą.

Kai žiūri į šį nepaprastą vaizdą, atrodo, kad kažkada šioje saloje kažkokie milžinai žaidė futbolą.

Kaip jau minėta, yra keletas hipotezių, bandančių paaiškinti šių paslaptingų rutulių atsiradimą saloje. Tiesa, nė viena hipotezė nėra ideali ir negali atsakyti į klausimus, susijusius su šių objektų atsiradimu Čampos saloje.

Pagal vieną versiją, šie rutuliai idealiai apvalią formą įgavo, veikiami vandens. Kalbant apie nedidelio skersmens atveju ši teorija gal dar ir tiktų, tačiau ji niekaip negali paaiškinti 3 m ar didesnio skersmens rutulių atsiradimą.

Yra manančių, kad saloje esantys rutuliai - nežemiškosios civilizacijos arba mitinės Hiperborėjos civilizacijos veiklos rezultatas. Kol kas oficialiai
nėra patvirtinta nė viena hipotezė, todėl kiekvienas, atvykstantis į salą, gali susikurti nuosavą paslaptingų rutulių atsiradimo hipotezę.

Gamtos mįslė

Prano Juozapo Žemė - tai ne vienintelė vieta mūsų planetoje, kur aptinkami apvalūs akmenys. Pietų Amerikoje ir Siaurės Europoje tokie akmenys seniai tapo geologų dėmesio objektais. Kosta Rikos miškuose, kurie kertami būsimoms bananų plantacijoms, akmeniniai rutuliai aptinkami tai ten, tai šen. 2003-ųjų metų rudenį Mangyšlako pusiasalyje (Kazachstanas) buvo aptikta didelė plynaukštė su rutulio pavidalo akmeninis.

Akmeniniai rutuliai randami vietovėse, kuriose kažkada anksčiau gyveno ir dabar tebegyvena žmonės (pavyzdžiui, Meksika), ir ten, kur niekada nebuvo apsigyvenęs žmogus (puikus pavyzdys

- Čampos sala). Tai kalba apie tai, kad apvalūs akmenys gali būti tiek natūralios kilmės, tiek ir rankų darbo kūrinys

- kai kuriuose mūsų planetos kampeliuose senais laikais akmenys specialiai buvo apdorojami ūkio ar architektūros reikmėms. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad rutulio formos akmenys - tai ateivių iš kosmoso darbas, kažkokios iki šiol neiššifruotos anagramos. Tačiau tai jau yra pernelyg egzotiška versija...

Ką apie akmeninių rutulių kilmę mano geologai? Specialistai išskiria kelių rūšių akmeninius rutulius: obsidiano (tamsus vulkaninis stiklas), granito ir smiltainio. Vokietijoje dirbantis mokslininkas Zepas Fridhuberis mano, kad būtent pastarajam tipui gali priklausyti Čampos salos akmenys.

Hamburgo universiteto Geologijos katedros mokslininkai įtemptai dirba, bandydami atspėti apvalių rutulių fenomeno mįslę. Vienintelis dalykas, ką pavyko suprasti - akmenys „apvalėja" labai greitai. Jų branduolį sudaro organinės kilmės medžiagos. Manoma, kad akmenys susiformavo jūroje iš kriauklių liekanų. O pačios šios kriauklės kažkada, labai labai seniai nuskendo į smėlėtą dugną. Šios kriauklės buvo iš kvarcito - nuosėdų, kurios, veikiant aukštai temperatūrai ar slėgimui, pasidaro kristalinės struktūros, bei markazito - mineralo, kuris susidaro geležies ir sieros cheminės reakcijos metu. Tyrimai parodė, kad būtent markazitas ir buvo pagrindinis jungiantis elementas rutuliuose. Po to, kai Prano Juozapo Žemė pakilo iš jūrų gelmių, o susidarę ledynai ėmė tirpti, nuosėdas paveikė erozija, kuri joms suteikė nepaprastas formas.

Pavyzdžiui, akmeninių rutulių atsiradimą bandoma aiškinti taip: vanduo teka nuo tirpstančio ledyno, sudaro lede savotiškus baseinus, į kuriuos ir patenka šie akmenys. Dėl vulkaninės kilmės nuosėdų minkštumo ir nuolatinio tekančio vandens poveikio akmenys pasidaro apvalios formos. Kalbant apie nedidelius akmenis ši versija skamba gana įtikinamai, tačiau ji nepaaiškina didžiųjų rutulių susidarymo mechanizmo.

Rusų poliarinis tyrinėtojas Viktoras Bojarskis mano, kad Čampos salos akmenys yra organinės kilmės, nes juos sudaro smiltainis: „Tai - minkštos nuosėdos, kurios gali irti. Tie, kuriems teko pabuvoti saloje, tikriausiai atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie dideli akmenys suskilo į dvi dalis, o pats didžiausiais salos akmuo kiekvienais metais vis labiau aptrupa“.

Yra žinoma, kad akmenų pavyzdžiai buvo pargabenti į Maskvos Valstybinio universiteto Geografijos muziejų, kur taip pat bus bandoma įminti jų kilmės mįslę. Sankt Peterburge šioje srityje dirba Poliarinės jūrų geologinės žvalgybinės ekspedicijos darbuotojai. Nepretenduodami į galutinę tiesą, jie daro tokią išankstinę išvadą: be abejo, Čampos salos akmenis galima priskirti rutulio formos konkrecijoms. Žodis „konkrecija" kilo iš lotynų kalbos žodžio „concretio" - sankaupa, sutirštėjimas. Tai mineraliniai apvalios formos dariniai kalnų nuosėdose. Šių darinių centrais gali būti mineralų grūdai, nuosėdų nuolaužos, kriauklės, žuvų kaulai ar dantys, augalų liekanos. Daugiausia tokių darinių susidaro korėtose nuosėdose - smėlyje ir molyje. Pagal sandarą dažniausiai sutinkami koncentriniai sluoksniniai dariniai - tarsi sudaryti iš kelių žievių. Jų sudėtyje dažniausiai aptinkami kalcio karbonatas, oksidas ir geležies sulfidas, kalcio fosfatas, gipsas, mangano junginiai. Konkrecijų susidarymas vyksta

maždaug taip: ant sienelių atsiranda apnašos, kurios, augdamos viena prieš kitą, susijungia ir sudaro įvairias formas. Mūsų planetoje dažniausiai aptinkamos rutulio ar disko formos konkrecijos, rečiau - elipsės formos arba netaisyklingos formos.

Nuomonių apie akmeninių rutulių Čampos saloje atsiradimą praktiškai tiek pat, kiek tyrinėtojų. Kaip teigia V. Bojarskis, iš kiekvieno geologo, pabuvojusio saloje, jis išgirdo savą šio fenomeno aiškinimą. Mokslininkas neatmeta minties, kad Prano Juozapo Žemėje yra daugiau rutulio formos akmenų sankaupų: „Nenustebsiu, jeigu naujos ekspedicijos praneš kažką panašaus. Geologiniu požiūriu šis planetos kampelis gali pateikti daugybę netikėtų siurprizų".

Kodėl akmeniniai rutuliai susikaupę būtent Čampos saloje, iš kur jie atsirado? Klausimų daug, tačiau atsakymų iki šiol nėra.