PIRMOJOJE XVI AMŽIAUS PUSĖJE VlTENBERGO ALCHEMIKAI PAGAMINO KELETĄ JUODŲ VEIDRODŽIŲ, LAIKYDAMIESI KAŽKOKIŲ MAGIŠKŲ RITUALŲ. LIUDININKAI PASAKOJA, KAD JŲ PAGALBA BUVO GALIMA STEBĖTI ĮVYKIUS, VYKSTANČIUS UŽ ŠIMTŲ KILOMETRŲ, MATYTI PRAEITĮ IR DABARTĮ, ĮŽIŪRĖTI SMULKIAUSIAS VEIDRODYJE PASIRODANČIŲ DAIKTŲ DETALES. ŠIS PASAKOJIMAS APIE VIENO TOKIO VEIDRODŽIO ŠEIMININKĄ.

Pasitaiko atvejų, kai kelionių jūrų laineriais metu be pėdsakų dingsta kuris nors turistas. Policija negali aptikti jokių prapuolusiojo pėdsakų. Detektyvams lieka tik spėlioti, kas nutiko laive.

Atlantidos klausimui jau pašvęsta per 3 mlrd. puslapių medžiagos. Ir kur tik jos neieškojo: Pietų Amerikoje, Egipte, Graikijoje, Velykų saloje ir net Šiaurės ašigalyje. Tačiau pažiūrėkime į pradinį šaltinį, Platono dialogą "Timėjus", kuriame pasiremiama vienu iš 7 išminčių,, Salonu, bei kitą dialogą "Kritijus": "Atlantidos sala... Kažkada buvo didesnė už Libiją ir Aziją [Mažąją], dabar nusėdo nuo žemės drebėjimų ir paliko po savęs nepereinamą dumblą".

Platonas "Kritijaus" ir "Timėjaus" dialoguose užvirė neblogą košę Atlantidos ieškotojams.

Senovės raštuose randama keistų datų. Ciceronas (103-43 m. pr.m.e.) "De divinatione" rašė, kad Babilono žyniai turi žinių, siekiančių 470 tūkst. metų praeitį. Tiesa, romėnai tuo netikėjo. Strabonas mini Ispanijos iberus, sakiusius, kad jų genties istorija yra 6000 m. Diogenas Laertietis (3 a.) mini, kad senovės egiptiečiai yra užfiksavę 373 Saulės ir 832 Mėnulio užtemimus, o tai apimtų 10 tūkst. m. periodą. Gilgamešo mitas (4 tūkst. pr.m.e.) liudija apie žinias, turėtas iki Tvano.

Mokslininkai iki šiol nepajėgūs atsakyti į fundamentalų klausimą – kaip iš negyvų cheminių elementų Žemėje atsirado gyvybė. Nors dabartiniams mokslininkams labai sunku užtikrintai pasakyti, kokių elementų iki gyvybės atsiradimo Žemėje buvo, o kokių ne, galime bent jau tirti šiandien turimas biomolekules, kurios mums gali papasakoti, kas įvyko prieš tris milijardus metų.

Kas nutiktų, jei vieną dieną ar naktį demonas prislinktų prie jūsų į jūsų vienišiausią vienišumą ir pasakytų: 'Jei reikėtų nugyventi šį gyvenimą – taip, kaip gyveni dabar ir gyvenai anksčiau – dar kartą ir daug kartų; ir tame nebūtų nieko nauja, o tik visi skausmai ir malonumai, visos mintys ir regėjimai, visos nereikšmingos smulkmenos ir svarbūs dalykai pasikartotų – viskas ta pačia seka ir tvarka – net šis voras, iš mėnesiena tarp medžių, net ši akimirka ir aš pats. Amžinasis egzistencijos smėlio laikrodis apverčiamas vėl ir vėl – ir tu jame, smėlio dulkelė!' Ar nenusiviltum, ar negriežtum dantimis, nekeiktum demono, tai ištarusio? Ar visada patirtum tą didingą akimirką, kai jam atsakytum: 'Tu dievas; niekada dar negirdėjau nieko dieviškesnio!' Ir jei ta mintis nugalės jumyse, ji pakeistų jus, tokius, kokie esate, ir, galbūt, smarkiai jus sužalotų. Klausimas keliamas kiekvienam dalykui, kurį darote: 'Ar tai pakartotumėte dar kartą ir dar daugybę kartų?' vertintų visus jūsų veiksmus kaip didžiausia našta! Arba koks naudingas taptumėt sau ir gyvenimui nereikalaudamas nieko daugiau tik šio amžino pasmerkimo ir antspaudo?

Romos katalikai sujungia pirmus du, o protestantai - paskutinius du, kad gautų 10. Jų numeravimas buvo pagrindinis svarstymų klausimas per protestantizmo reformaciją. Senajame testamente yra 3 įsakymų sąrašai ar dekalogai (gr. 10 žodžių). 2 pirmieji (Iš 20:1-17, Įst 5:6-21) labai panašūs ir sudaro tradicinį pagrindą, tuo tarpu trečiasis (Iš 34:11-26) labai skiriasi, nes jį sudaro, iš esmės, religiniai įsakymai. Bet tik paskutinis įvardintas 10 įsakymų.

Katalikams lapkričio antroji yra visų mirusiųjų pagerbimo, maldos už juos diena. Malda už visus mirusiuosius minima jau 4 a. Bažnyčios tėvų raštuose. O atskira mirusiųjų paminėjimo diena pirmą kartą paminima 7 a. Izidoriui iš Sevilijos priskiriamoje "Regula Monachorum" , t.y. vienuolyno įstatuose. Ta diena buvo minima apie Sekmines. Dar po dviejų amžių tokia diena minima jau daugelyje vienuolynų, tačiau minimos skirtingos datos. 10 a. pabaigoje benediktinų centre, Cluny vienuolyne Prancūzijoje, visi mirusieji pradėti minėti lapkričio 2 d.

"'Mano dvasia' nepasiliks amžinai žmoguje, nes jis yra ir kūnas" Ir Viešpats gailėjosi sukūręs žmogų žemėje, ir jam gėlė širdį. Mt. Ararat Nušluosiu ... žmones, drauge su gyvuliais, ropliais ir padangių paukščiais, nes gailėjosi juos padaręs. Padarysiu galą visai mėsai, esančiai prieš mane, nes per juos žemė prisipildė smurto... sunaikinsiu juos drauge su žeme. Arka pradėta statyti Nojui esant senyvam, nes reikėjo, kad jam gimtų sūnūs ir šie susirastų žmonas, - nes Nojus ilgai buvo bevaikis. Arka Biblijoje minima dar kartą, kai Mozę krepšyje iš nendrių išsigelbėjo [Iš 2:3-5]. Arkos dydis apie 156 x 26 x 16 m. Augustinas paskaičiavo, kad proporcijos artimos tobulam žmogui, kurio ūgis nuo pėdų iki pakaušio yra 6 kartus krūtinės pločiui ir 10 kartų – storį.