Atlantida - tai Antarktida?

Platonas "Kritijaus" ir "Timėjaus" dialoguose užvirė neblogą košę Atlantidos ieškotojams.

Rand & Rose Flem-Ath po ilgų tyrinėjimų 1995-aisiais išleistoje knygoje "When The Sky Fell - In Search of Atlantis" (vėliau tą idėją, kaip ir kai kurias kitas, pasiėmė Alan F. Alford'as bei Graham Hancock'as) teigia, kad Senovėje (gal prieš kokius 6-10 tūkst. metų) Antarktidoje galėjo egzistuoti išsivysčiusi civilizacija. Tvanas buvo prieš kokius 13 tūkst. metų, tačiau žmonijos kultūra išliko ir pastatė Sfinksą bei piramides (pvz., bandoma Gizos piramides datuoti 10500 m. pr.m.e., bet nėra įrodymų, kad tuo metu Egipte būtų egzistavusi išsivysčiusi civilizacija). Tad istorijoje yra tamsus 11-4 tūkst. pr.m.e. tarpas, kai neaišku, kur tuo metu vystėsi civilizacija. Ir čia atsiranda galimybė prisiminti Antarktidą, kuri tuo metu, atrodo, dar nebuvo padengta ledu, - ji užšalo tik apie 4000 m.pr.m.e. Ir būtent tada vienu metu pasirodo kultūros ženklai skirtingose pasaulio vietose. Tai ir Mesopotamija, kur gimė šumerų civilizacija, Zagros kalnų alavo kasyklos ir Bolivijos Tiahuanacu, kur tikriausiai buvo bronzos gamybos centras.

Platono pasakojimas apie Atlantidą pradžioje neatitiko Flem-Ath hipotezės. Tačiau ryšius nustatė 1665-ųjų jėzuito Athenasius Kirchen žemėlapis, kuriame Atlantida pavaizduota lyg ir šiaurinėje Atlanto dalyje, tačiau Šiaurė parodyta žemėlapio apačioje. Viskas atitiko, kai Flem-Ath paėmė JAV karinių jūros pajėgų žemėlapį, kuriame Žemė pavaizduota taip, kaip atrodytų žvelgiant iš Pietų ašigalio.

Tada visi vandenynai atrodo esantys vieno milžiniško vandenyno dalys, - anapus kurio yra visi kiti žemynai (kaip ir teigiama Platono pasakojime). taip pat prisiminkime, kad senovės fraikams Atlanto vandenynas reiškė viso pasaulio vandenynus, o Atlasas visą pasaulį laikė ant pečių.

Senųjų jūros karalių žemėlapiai

Čarlio Hepgudo, Niu Hempšyro Kyne koledžo Mokslo istorijos profesoriaus, knyga buvo išspausdinta 1958-iaisiais. Ji buvo skirta Žemės plutos poslinkiams - teorija, kuri sudomino ir Albertą Einšteiną, kurio citata perspausdinta Hankoko "Dievų pirštų antspauduose":

"Dažnai gaunu žinučių iš tų, kurie nori man pranešti savo nepublikuotas mintis. Negalima teigti, kad tos mintys visada turi tvirtą mokslinį pagrindą. Tačiau p. Hepgudo žinutė nuo pat pradžių "įelektrino" mane. Jo mintis yra didinga savo paprastumu ir, jei pasirodys teisinga, nepaprastai svarbi viskam, kas susiję su Žemės paviršiaus istorija. (p.10)

Pastaba: A.Einšteino citatą šiuo klausimu rasite šiame puslapyje apie Templierių kryžių!

Einšteinas mirė už kelių savaičių po to, kai parašė įžangą naujai Hepgudo knygai "Žemės pasislenkanti pluta" (išspausdintai 1958-ais). Ant jo stalo liko nemažai neatplėštų laiškų, tarp kurių vienas buvo iš Hepgudo:

"Žemės pluta yra labai plona ir yra sudaryta iš gana tvirtos kristalinės uolienos. Tačiau ji daugelyje vietų yra įtrūkusi ir neturi didelio tvirtumo. iškart po ja yra, kaip manoma, silpnas sluoksnis, nes ten yra per karšta, kad uolienos galėtų kristalizuotis. Dėl slėgimo tame gylyje uolienos yra plastinės ir gali lengvai deformuotis. taigi, Žemės pluta gali pasislinkti kaip visuma".

Kitos Hepgudo knygos yra "Ašigalio kelias" bei "Senųjų jūros karalių žemėlapiai" (1966). Jose jis spėlioja, ar vien ledų snkaupos ašigaliuose pakanka ašigalių poslinkiui. Gal priežastis yra "kažkur giliau Žemėje, o nei jos paviršiuje". Antrojoje jis surinko žemėlapius, kad gilioje Senovėje egzistavusi civilizacija, kuri buvo labiau išsivysčiusi nei 16 a. Europa. Jis teigė, kad dar prieš 6000 metų buvo nupiešti žemėlapiai, vaizduojantys visus žemynus.

Pagal Č. Hepgudą Antarktidos žemynas senais laikais galėjo būti kitose [šiltesnėse] platumose. Šalutinis tokios galimybės aspektas yra Atlantidos paieškos (hipotezė, kurią aktyviai tebeplėtoja Rand ir Rose Flem-Ath šeimyninė pora.

Daugelyje senųjų žemėlapių Antarktida vaizduojama be ledų. 1513-ųjų Piri Re žemėlapyje pateikiama Afrikos vakarinė pakrantė, Pietų Amerikos rytinė pakrantė ir Antarktidos šiaurinė pakrantė - ir jame Karalienės Modės žemė yra be ledų (Hankoko teigimu, jame vaizduojama tokia Antarktida, kokia ji buvo kažkur 13-4 tūkst. m.pr.m.e.). Tokį pakrantės "vaizdą" mokslas išvydo tik po 1949-ais atliktų britų-švedų seisminių tyrimų.

Orontėjaus Finėjaus 1531-ųjų žemėlapyje pateikiama visa Antarktida. Joje teka upės ir yra kalnų. Spėjama, kad Žerardas Kremeris (pasauliui žinomas kaip Merkatorius, kurio vardu ir dabar vadinama žemėlapių projekcija) naudojosi senesniaisiais žemėlapiais, o jo žemėlapyje dar aiškiau pavaizduotos įvairios Antarktidos detalės.

1737-ųjų prancūzo Filipo Buašė žemėlapyje Antarktida visai be ledų. Vandens plyšys šį žemyną dalija į dvi nelygaus dydžio dalis (mažesnioji tėra 1/6 didesniosios). Dar keisčiau, kad Buašė Antarktida beveik tapati 1958-ais atliktai "poledinei topografijai". Vandens plyšys yra beveik tiksliai pavaizduotoje vietoje.

Iš kur senovės žmonės galėjo taip tiksliai žinoti tas detales? kaip jie išmatavo vandens platybes? Gal išliko senosios Atlantidos jūrininkų sukurti žemėlapiai, o juos išsaugojo "Slaptoji brolija"?

Pastaba: Nuo 1977-ųjų iki Hepgudo mirties (9-ojo dešimt. pradžioje) Flem-Ath susirašinėjo. O 1995-ais Flem-Ath leido susipažinti su gausia (170 psl.) Hepgudo ir A. Einšteino korespondencija.

Kam visa tai?

O kodėl buvo statomos piramidės? Žemdirbiams jų nereikėjo. Gal jūreiviams? Bet tai irgi mažai tikėtina. O jei Atlantidoje buvo skraidančių aparatų? Juk yra senovinių žemėlapių, nubrėžtų naudojant sferinę trigonometriją, tarsi žemė būtų stebima iš oro. O Nacza linijos Peru, kurias galima pastebėti tik iš oro? Ir daugybė senovinių tekstų, kuriuose minimi skraidantys "dievų" vežimai. Ir Baalbek'as - milžiniška platforma iš šimtatonių akmenų apie kurią sakoma, kad čia leidosi Saulės dievas Helijas (panašią hipotezę iškėlė ir Erich von Daniken'as) Baalbek'as išliko po Tvano, vykusio 11 tūkst. m.pr.m.e., o po 500 metų buvo pastatytos piramidės, tarsi kokie švyturiai.

O gal piramidės buvo tarsi radio teleskopas? Juk ką mes vadiname Atlantidos gyventojais, senovės žmonės vadino "dievais". O jie buvo susiskaidę į priešingas stovyklas. Pvz., "Kuro mitai" aprašo, kaip piramidės buvo naudojamos mūšyje tarp "dievų". Civilizacija buvo Antarktidoje, tačiau jos laimėjimai buvo prieinami tik nedaugeliui - elitui. Todėl, nors Atlantida turėjo įtaką visam pasauliui, kitue neliko kultūros žymių, - tik pavieniai fragmentai, pvz., neaišku kam gerai įtvirtintas Jerich'o miestelis, datuojamas 8000 m.pr.m.e. Tuo pat metu statomas Sfinksas, o, gal būt, ir Stounhendžas Anglijoje

Ar Sfinksas skirtas tam, kad mums perduotų kokią nors žinią? Kažin. Greičiau jį stačiusiems žmonėms dangaus judėjimas buvo estetinio grožio išraiška. Juk 26 000 metų ciklo įamžinimas gali ateiti į galvą tik 'dievams'. Štai kodėl piramidės lygiuojamos į Oriono juostą, o Sfinksas turi liūto kūną, kuris simbolizuoja Liūto eros pabaigą (apie 8700 m.pr.m.e.).

Taip ir Stounhendžas gali būti 'žvaigždžių laikrodis', o ne Mėnulio ar Saulės observatorija. Kam statyti ją ir stebėti tai, kas ir taip žinoma? Jis labiau tinka Saulės orbitos aplink Orioną stebėjimui. Tuo labiau, kad tuo pat metu buvo pastatytas ir Machu Picchu.