Surastas sprendimas vienai didžiausių evoliucijos mįslių – Kambro eros „sprogimui“

Šis tyrimas, skelbiamas žurnale „Current Biology“, išsprendžia vieną iš Darvino dilemų: kodėl netikėtai staiga išsivystė tiek daug šiuolaikinių gyvūnų rūšių, kurių fosilijos randamos iš Kambro periodo.

„Šis staigus daugybės gyvūnų rūšių atsiradimas, kartu su pačios gyvybės atsiradimu, gali būti vadinami svarbiausiais įvykiais evoliucijos istorijoje.“ – teigė Adelaidės universiteto mokslininkas ir tyrimo autorius, Michaelis Lee.

„Iš pirmo žvilgsnio neįtikėtinas evoliucijos tempas, kurio reikėjo, kad įvyktų „Kambro sprogimas“, ilgą laiką buvo eskaluojamas skeptikų, kaip neatitinkantis evoliucijos teorijos. Net ir pats Darvinas svarstė, jog tai ne visai atitinka normalius evoliucijos procesus.

„Tačiau dėl prastos senovės fosilijų būklės, yra sunku tiksliai pamatuoti, kokiu tempu vyko evoliucija šiuo svarbiu periodu, kuris dažnai vadinamas „didžiuoju evoliucijos sprogimu“.

„Savo tyrimu mes apskaičiavome vystymosi tempą tiek pagal morfologinę, tiek pagal genetinę evoliuciją. Buvo atrasta, jog „Kambro sprogimo“ periodu evoliucija turėjo vykti 5 kartus greičiau, nei vyksta šiomis dienomis. Tai yra gana didelis tempas, vis dėl to, visiškai neprieštaraujantis Darvino evoliucijos teorijai.“ – teigė tyrimo autoriai.

Tyrėjų komanda, kuriai talkino ir Londono gamtos mokslų muziejaus mokslininkai, išmatavo šiuolaikinių gyvūnų anatominius ir genetinius skirtumus, ir nustatė laikotarpį, per kurį vyksta pokyčiai. Tuomet duomenys buvo palyginti su gautaisiais analizuojant fosilijas, bei matematinius modelius. Tyrimas atskleidė, jog vidutinis (tačiau įmanomas) evoliucijos pagreitėjimas galėjo sąlygoti tokį milžinišką ir staigų gyvūnų įvairovės atsiradimą.

Tyrėjai žvelgė į nariuotakojų karalystės (vabzdžių, vėžiagyvių, voragyvių) evoliuciją, kuri tiek kambro periodu, tiek šiomis dienomis, yra didžiausią rūšių įvairovę turinti gyvūnų karalystė.

„Būtent Kambro periodu išsivystė dauguma su šiuolaikiniais nariuotakojais siejamų požymių: kietasis egzoskeletas, sudėtinės akys, kojos su sąnariais. Netgi randamos seniausios fosilijos su antenomis, kurias turi vabzdžiai, šimtakojai ir vėžiai. Taip pat –ankstyviausių žandikaulių liekanos.“ – aiškina tyrimo bendraautorius Gregas Edgecombe.