Mokslininkai mano išmokę įžiebti pirmapradės gyvybės kibirkštį

Mokslininkai į molį ir cheminių medžiagų sriubą nukreipė lazerį, kuris simuliavo dideliu greičiu į planetą atsitrenkusio asteroido energiją. Galiausiai jie gavo tai, ką galima vadinti esminiais gyvybės statybų elementais, rašo svetainė phys.org.

Tokie rezultatai neįrodo, kad būtent taip prieš 4 mlrd. metų Žemėje prasidėjo gyvybė, ir kai kuriems mokslininkams nepadarė įspūdžio. Tačiau šis eksperimentas sustiprino seniai iškeltą teoriją.

„Šie rezultatai leidžia teigti, kad gyvybė Žemėje buvo ne atsitiktinumas, bet tiesioginė pirmapradės Žemės ir jos aplinkos sąlygų pasekmė“, - daro išvadą mokslininkai žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame straipsnyje.

Nuo lazerio spindulio susidarė visos keturios cheminės bazės, iš kurių sudaryta ribonukleino rūgštis (RNR) – paprastesnė DNR giminaitė, tapusi gyvybės užuomazga. Kad atsirastų gyvybė, po šių keturių bazių turėjo įvykti dar daug paslaptingų žingsnių. Tačiau tai buvo potencialus pradžios taškas šiame procese.

Mokslininkai šias RNR bazes buvo sukūrę ir kitais būdais, pasitelkdami cheminius mišinius ir slėgį, tačiau tai buvo pirmasis eksperimentas, patikrinęs teoriją, kad gyvybiškai svarbią cheminę reakciją sukėlė energija nuo kosminio smūgio, sakė pagrindinis autorius Svatoplukas Civisas iš J. Heyrovsky fizikinės chemijos instituto Prahoje (Čekija).

S. Civisas sakė, kad mokslininkai naudojo beveik 150 m ilgio lazerį, kuris sekundės daliai į cheminių medžiagų sriubą pykštelėjo neregimą spindulį. Jo energija buvo tokia intensyvi ir koncentruota, kad ji mažiau negu vieną milijardinę sekundės dalį prilygo poros atominių elektrinių galiai. Per šį laiko akimirksnį lazeris į nedidelį plotelį išskyrė maždaug milijardą kilovatų energijos ir įkaitino pradines medžiagas iki 4200 °C, aiškino mokslininkai.

Dalis ankstyvosios gyvybės Žemėje sutapo su periodu, kuris vadinamas Vėlyvuoju kosminiu bombardavimu. Jo metu Saulės sistemos asteroidų juosta buvo didesnė ir į mūsų planetą dažniau atsitrenkdavo nuklydusios kosminės uolienos, sakė vienas iš tyrimo autorių, planetų mokslininkas Davidas Nesvorny iš Pietvakarių tyrimų instituto Kolorade (JAV).

Tuo laikotarpiu asteroidai Žemę bombarduodavo dešimt kartų dažniau negu prieš tai ar vėliau.

Su tyrimu nesusiję ekspertai nevienodai vertino šio eksperimento svarbą.

Biologinės chemijos tyrinėtojas Steve'as Benneris iš Taikomosios molekulių evoliucijos fondo Floridoje (JAV) sakė, kad šis eksperimentas yra gana svarbus, nes sukūrė pradines medžiagas, kurios galėjo egzistuoti ankstyvojoje Žemėje.

Tačiau Johnas Sutherlandas iš MRC Molekulinės biologijos laboratorijos Kembridže (Didžioji Britanija) teigė, kad susidaręs vienos bazės kiekis buvo toks mažas, kad eksperimento rezultatų negalima vadinti svarbiais. Kiti tyrinėtojai taip pat neteikė reikšmės šiam bandymui.

Alternatyvi ankstyvosios gyvybės Žemėje teorija teigia, kad į ją su kometomis ir asteroidais atvyko mikrobai – tai panspermijos teorija. S. Civico eksperimentas sustiprina hipotezę, kurią būtų galima pavadinti ugnine gyvybės teorija. Ji apima ir kūrybą, ir sunaikinimą.

Kad visa ši cheminė reakcija suveiktų, ekstremali energija nuo asteroido smūgio turėjo suskaidyti molekules į paprastesnes chemines medžiagas, kurios vėliau galėjo suformuoti naujas, gyvybės išsivystymui palankesnes kombinacijas. Panašus asteroido smūgis, įplieskęs gyvybės procesą, po milijardų metų išnaikino dinozaurus, sakė D. Nesvorny.