Сортировать по:
Дате ·
Названию ·
Рейтингу ·
Комментариям ·
Просмотрам
Prieš kurį laiką Vilniaus universitetui laišką parašė britų žurnalistas, ieškantis Kazachstane kartu su Astanos universitetu dirbančių Vilniaus universiteto mokslininkų, tiriančių naujai atrastus geoglifus.
Lietuvos dvarai ir pilys – reikšmingi mūsų istorijos liudininkai, per savo gyvavimo laikotarpį būdavę didžiųjų kunigaikščių ir didikų rezidencijomis, kultūros ir švietimo centrais, saugodavę ne tik turtingas bibliotekas, archyvus, meno dirbinių ir paveikslų kolekcijas, bet ir didikų, bajorų šeimų istorijas, jų gyvenimo būdą. Atsinaujinusios ir pagražėjusios pilys kviečia pažinti senąją ir dabartinę savo istoriją.
Žmonijai vystantis kai kurios technologijos dingo, ir jas atkurti yra labai sunku arba nebeįmanoma. Daugelis tų išradimų ir gamybos paslapčių tiesiog nuėjo į užmarštį, o kai kurių senovės žmonių laimėjimų šiuolaikinis mokslas vis dar nepajėgia pakartoti...
Preliminariais skaičiavimais, didžiausias istorijoje įrankiais ir rankų darbu nutašytas statybinis akmens blokas, kuriam daugiau kaip 2 tūkst. metų, yra beveik 20 metrų ilgio, 6 metrų aukščio ir 5,5 metrų pločio. O sveria šis megalitas maždaug 1,65 tūkst. tonų.
Vokietijos archeologijos instituto darbuotojai milžinišką akmens luistą rado kalkakmenio karjere netoli Baalbeko (Libanas), kuris Senovės Romos laikais buvo žinomas kaip Heliopolis arba Saulės miestas, informuoja „Discovery News“. Šiame mieste stovėjo viena didžiausių imperijos šventyklų.
Archeologų šią savaitę aptiktas rankenėlę primenantis radinys – jau antrasis masonų ženklu pažymėtas eksponatas, bylojantis, kad dar prieš du šimtmečius ši slapta organizacija įleido šaknis Klaipėdoje.
Mįslėmis ir legendomis apipinta masonų brolija Klaipėdoje skaičiuoja 234 gyvavimo metus. Tačiau praeityje jungusi žymiausius miestiečius, šiomis dienomis brolija – vis dar po slaptumo šydu.
Šios organizacijos veikla uostamiestyje domėjęsis vienas Klaipėdos dizaino centro vadovų Vakaris Bernotas tikino, kad masonų ložės Lietuvoje yra atnaujinusios savo veiklą.
Po visą Jordaniją išsimėtę 12 didžiulių žiedo pavidalo kraštovaizdžio struktūrų yra matomos ir palydovinėse nuotraukose. Didžiaisiais ratilais (angl. – Big Circles) vadinami milžiniški akmeniniai žiedai dykumoje yra 220-455 metrų skersmens. Pirmą kartą iš oro jie pastebėti praėjusio amžiaus 3-iame dešimtmetyje.
Vakarų Australijos mokslininkai dokumentavo ne tik jordanietiškų ratilų dvyliktuką, bet ir vėliau pastebėtus panašius ratilus Sirijoje. Tyrėjų tikslas – išsiaiškinti jų paskirtį.
Iš viso vakarinėje Jordanijos centrinio regiono dalyje rasti aštuoni apskritimo formos pylimai. Antroji ratilų grupė, kurią sudaro keturi dideli egzemplioriai, yra šiauriau Azraqo oazės. O 2002 m. palydovinėse nuotraukose buvo pastebėtas 13-asis didysis ratilas – netoli Homso Sirijoje.
Fotomontažas, pagalvosite. Arba fragmentas iš kokio nors apokaliptinio kompiuterinio žaidimo. Vis dėlto jokių skaitmeninių manipuliacijų čia nėra. Tai – realus vaizdas. Čia – žvejų kaimelis. Ne Kuršių nerijoje, savaime suprantama. Čia – žvejų kaimelis Rusijoje.