Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Istorijos paslaptys

Slapti masonų pėdsakai

Archeologų šią savaitę aptiktas rankenėlę primenantis radinys – jau antrasis masonų ženklu pažymėtas eksponatas, bylojantis, kad dar prieš du šimtmečius ši slapta organizacija įleido šaknis Klaipėdoje.

Pirmieji – klaipėdiečiai

Mįslėmis ir legendomis apipinta masonų brolija Klaipėdoje skaičiuoja 234 gyvavimo metus. Tačiau praeityje jungusi žymiausius miestiečius, šiomis dienomis brolija – vis dar po slaptumo šydu.

Šios organizacijos veikla uostamiestyje domėjęsis vienas Klaipėdos dizaino centro vadovų Vakaris Bernotas tikino, kad masonų ložės Lietuvoje yra atnaujinusios savo veiklą.

"Kodėl ložė neafišuoja savo veiklos? Tiesiog tokia tradicija", – tikino pašnekovas.

Brolijos paslapčių saugojimas – viena privalomų masonystės taisyklių.

Klaipėdietis tikino, kad masonystės pradininkais Lietuvoje galima būtų vadinti XVIII a. pabaigos iškiliausius uostamiesčio žmones.

"Klaipėdoje įkurta masonų ložė "Memphis" buvo pirmoji Lietuvos teritorijoje. Uostamiestyje net buvo masonų namai. Ložė buvo įkurta 1776 m. vasario 23-iąją", – tikino V.Bernotas.

Aptiko mįslingą ženklą

Kasinėjant Sukilėlių gatvėje Klaipėdos universiteto archeologas Džiugas Brazaitis aptiko naują eksponatą.

Buvusios prancūzų direktorijos vietoje rasta kažkokio ritualinio indo ar dėžutės rankenėlė.

Vos kelių centimetrų skersmens radinyje pavaizduotas masonų ženklas – skriestuvas ir kampainis. Kitoje pusėje – penkių skirtingų kolonų įspaudas.

"Ko gero, tai XVIII amžiaus pabaigos – XIX amžiaus pradžios radinys. Be šio ženklo radome pypkių, viena jų – molinė su Prūsijos herbu, puošta pusnuogių vyrukų figūromis", – pasakojo archeologas D.Brazaitis.

Archeologai šioje vietoje aptiko adatą, žvejybinį kabliuką, XVI a. molinių koklių, XVII a. puodynių detalių, papuošalų, medinių, spėjama, laivo detalių.

"Ar šis masonų ženklas paauksuotas, galėsime pasakyti tik vėliau, nustatę, iš kokio metalo jis pagamintas", – teigė archeologas.

Pradėtame tirti kultūriniame sluoksnyje archeologai vylėsi aptikti ir daugiau reikšmingų radinių, nes kasinėjimo vieta yra arti Klaipėdos piliavietės.

"Tokį radinį su masonų ženklu aptikau pirmą kartą. Klaipėdoje yra rasta masonų esą apeiginė taurė, kuri saugoma muziejuje", – tikino D.Brazaitis.

Gandus pagimdė fantazijos

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys tikino, kad vis dėlto masonų ženklu pažymėta taurė kažin ar buvo skirta ritualams, nes ji pagaminta iš alavo. Tačiau radinys – labai įspūdingas.

"Daug visokių spėjimų ir legendų apie masonystę, sklido ir neteisybės. Pasižiūrėjus atidžiau į Lietuvos masonų elitą, randame nemažai intelektualų, tarp jų ir Lauryną Stuoką Gucevičių. Masonai pasisakė už dorovės principus, bet jie pasirinko paslaptingumą", – tikino J.Genys.

J.Genys mano, kad legendos apie slaptas masonų orgijas tikriausiai laužtos iš piršto.

"Tokių pat legendų sklinda apie žydus arba "Rotary" klubus. Nors nepažįstu nė vieno masono Klaipėdoje, tačiau pats esu rotaris ir galiu patvirtinti, kad tokių dalykų nebūna", – juokėsi klaipėdietis.

Klaipėdoje – trys ložės

Masonų ložės kaip organizacija atsirado Anglijoje iš XVIII a. susiformavusios laisvųjų mūrininkų profesinės sąjungos.

Pirmoji laisvųjų mūrininkų ložė dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tuometėje Prūsijoje, buvo pavadinta "Memphfis po obelisku". Jos pirmasis Sosto meistras buvo pirklys Johanas Sipson'as.

Ši ložė, skirtingai nuo kitų Lietuvoje veikusių, nepatyrė represijų ir egzistavo ilgiausiai – iki 1935 m., kai nacių Vokietija uždraudė visas laisvųjų mūrininkų ložes.

"Pavyko rasti net šios ložės antspaudą su obelisku", – tikino V.Bernotas.

1803 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdoje buvo įsteigta antroji ložė "Aurora išminties šventykloje". Trumpai Klaipėdoje veikė ložė "Irene", perkelta iš Liepojos.

V.Bernotas pastebėjo, kad išlikusiose istorinėse miesto nuotraukose matyti masonų namo atvaizdas.

"Jis stovėjo dabartinėje Liepų ir J.Karoso gatvių sankryžoje, už pašto. Vienas ložės narys tam skyrė sklypą. Šalia masonų namų buvo gražiausias mieste sodas. Čia vykdavo įvairūs renginiai, karnavalai, miesto šventės, Naujųjų metų sutikimai", – kalbėjo V.Bernotas.

Vėliau šis pastatas buvo nacionalizuotas. Jame veikė viešbutis ir restoranas "Liepų sodas".

Brolija – be moterų

Dar vienas masonų palikimas Vakarų Lietuvoje – netoli Priekulės išlikusi koplyčia.

Stragnų kaime stūkso lauko akmenų mūro koplyčia-mauzoliejus. XIX a. pabaigoje ją pastatė masonas Bronackis mirusios žmonos atminimui.

Teigiama, kad žmonos palaikai buvo palaidoti rūsyje, o virš jo buvo įrengta nedidelė koplyčia pamaldoms.

"Masonai aktyviai reiškėsi kultūrinėje, muzikinėje veikloje. Tai sovietinė ideologija mistifikavo šį judėjimą", – kalbėjo V.Bernotas.

Pasak jo, Lietuvoje yra atkurta "Didžioji ložė", o visoje šalyje veikia kelios ložės Vilniuje ir Kaune, tačiau ir jų veikla neviešinama.

"Nėra tikslo reklamuotis. Iš esmės tai yra tobulėjimo kelias ir galimybė naudotis ilgamete žmonijos patirtimi. Juk brolija susikūrė iš mūrininkų, kurie statė Dievo namus", – kalbėjo V.Bernotas.

Taip pat pašnekovas pabrėžė, kad šioje brolijoje moterys nėra pageidaujamos, tai vyriška draugija.

Papildyta

Masonų veiklos Lietuvoje svarbiausios datos:

1717 m. keturios Londono ložės susijungė į pirmąją Didžiąją Ložę.

1727 m. Didžiosios Ložės įkūrimas Airijoje

1742 m. Lenkijoje įsteigiama pirmoji ložė

1750 m. Rygoje įsteigiama pirmoji ložė, pavadinta “ Šiaurės žvaigždė “

1766 m. Herderis, Johann Gotfried, žymus vokiečių mąstytojas ir filosofas priimtas Rygoje į ložę  „Zum Schwert“.

1776 m. vasario 23 d. Klaipėdoje įsteigta pirmoji ložė Lietuvos teritorijoje – „Johanisloge Memphis in Orient Memel“

1776 m. lapkričio 18 d. įsteigta pirmoji ložė Vilniuje – „Šv. riterio Karolio komandorija“.

1781 m. Vilniuje sukuriama Didžioji provincijos ložė „Lietuvos tobuloji vienybė“.

1822 m. rugpjūčio 6 d. Rusijos caras Aleksandras II oficialiai uždraudė ložių veiklą Lietuvoje ir Lenkijoje .

1910 m. Vilniuje įsteigiama ložė „Vienybė“

1911 m. Vilniuje įsteigiama ložė „Lietuva“

1914 m. Vilniuje įsteigiama ložė „Gudija“.

1921 m. Kaune atkuriama ložė „Lietuva“. Jos Sosto meistru išrinktas Mykolas Riomeris.

1921 m. Vilniuje įsteigiama ložė „Tomas Zanas“

1993 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje įkurta ložė „Renaissance“

1995 m. liepos 15 d. Vilniuje įsteigta ložė „Vilnius Orient“.

1999 m. gegužės 22 d. Vilniuje atkurta ložė „Uolusis lietuvis“.

2002 m. balandžio 13 d Vilniuje įsteigta Lietuvos Didžioji Ložė.

2004 m. Lietuvos Didžioji ložė pripažinta Jungtinės Anglijos Didžiosios ložės teisėta bei reguliaria lože.

Никто не решился оставить свой комментарий.
Будь-те первым, поделитесь мнением с остальными.
avatar