Išgalvotos ligos: šarlatanai, diagnozės, pinigai ir visiškai nenaudingi vaistai

Mums nustato neegzistuojančias diagnozes ir šluojasi pinigus už visiškai nenaudingus vaistus. Kas jie tokie šarlatanai ar gydytojai, o gal tik geras reklaminis triukas.

Paradoksas: kuo labiau išsivysčiusi medicina, tuo ilgesnis darosi ligų sąrašas. Šiuolaikinių ligų skaičius jau seniai pasiekė 23 000 atžymą – tai reiškia, kad kiekvienas žmogus vidutiniškai turi pergyventi ne mažiau kaip 20 įvairiausių negalavimų. Tačiau vienas dalykas, kai gydytojai paprasčiausiai įspėja apie naujas infekcijas ir galimas epidemijas, o visai kas kita, kai skelbia neegzistuojančias diagnozes, o paskui gydo tas tariamas ligas brangiai kainuojančiais preparatais. Kodėl taip vyksta, samprotauja gydytojas farmakologas Igoris Lisovskis.

Ne paslaptis, kad nemažai gydytojų sudaro sutartis su farmacijos kompanijomis. Tai vyksta šitaip: į kliniką ateina firmos atstovas ir gražiai nupasakoja stebuklingas preparato savybes, o paskui pasiūlo gydytojui paskirti savo pacientams būtent šį vaistą. Už tai gydytojas kiekvieną mėnesį gauna arba procentus nuo pardavimo, arba fiksuotą sumą. Nuo papildomo uždarbio, kaip taisyklė, niekas neatsisako. O visi tie brangūs preparatai skiriasi nuo pigių savo analogų tiktai grynumu – brangesnis preparatas duoda mažiau šalutinių poveikių. Tačiau tai rūpi tiktai besilaukiančioms moterims ar chroniškiems ligoniams. Skaitykite anotaciją, ir jeigu vaistas jums nekenksmingas – kam mokėti brangiau?

Būkite atsargūs ir su diagnozėmis, kurias gydytojas įrašo į jūsų medicinos kortelę: daugelio jų jau seniai nebėra tarptautinėje praktikoje. O kam tada gydo tai, ko nėra?

AVITAMINOZĖ

Šia diagnoze gydytojai neretai aiškina savijautos ir išvaizdos problemas, kurių iškyla, kai keičiasi sezonai. Daroma prielaida, kad susidoroti su jomis padės vitaminų ir mineralų kompleksai. Realiai gi avitaminozė – visiškas kažkokio vitamino nebuvimas organizme – šiandien sutinkama nepaprastai retai. Ir jeigu jau jus užklupo, tai bus rimtų pasekmių, pavyzdžiui, susirgsite skorbutu (kai trūksta vitamino C) arba rachitu (kai nėra vitamino D). O keičiantis sezonams ateina hipovitaminozė. Šitas negalavimas negydomas, o koreguojamas, be to, nebūtinai tabletėmis. Juk vitaminų ir mikroelementų deficitas neretai būna susijęs su konkrečia organizmo būkle: pavyzdžiui, naudingos medžiagos gali būti paprasčiausiai neįsisavinamos, jei turite problemų su plonosiomis žarnomis.

ŠLAKAI

Daugybei pacientų gydytojai diagnozuoja šlakus organizme. Jais medikai aiškina odos išbėrimus, plaukų slinkimą, intoksikaciją ir netgi onkologiją, o „ligoniui“ skiriamos įvairiausios nepigiai kainuojančios procedūros. Realiai medicinoje apskritai neegzistuoja toks terminas kaip „šlakas“. Žmogaus organizmas užprogramuotas apsivalyti savarankiškai. Bet jei kažkoks organas sutrinka ir nebesusidoroja su apkrovimu, apsivalymo funkcija susilpnėja. Iš čia ir problemos. Kitaip sakant, „šlakai“ – tai ne negalavimo priežastis ir juo labiau ne atskira liga, o tiktai sutrikimo pasekmė. Kai tik konkretus organas išgydomas, problema išsisprendžia savaime.

CHRONIŠKO NUOVARGIO SINDROMAS

Psichologai įtikinėja, kad nuo šio negalavimo kenčia apie 80% žmonių, kurių amžius nuo 16 iki 60 metų. Neišvengia jo nei darboholikai, nei namų šeimininkės. Tačiau tarptautiniame ligų registre chroniško nuovargio sindromo nėra. Matyt, šią bjaurastį išsigalvojo psichoterapeutai, kad padidintų savo pajamas: nuo nemigos, susierzinimo jausmo, apatijos ir staigios nuotaikų kaitos išrašinėja madingus antidepresantus, vitaminų kompleksus ir įvairiausius maisto priedus. Tačiau jei imsimės gydytis protingai, tereikės atlikti bendrą tyrimą, kad išvengtume kokio nors susirgimo paaštrėjimo, o paskui reikės tiesiog gerai išsimiegoti, pakvėpuoti grynu oru, pereiti atpalaiduojančio masažo kursą.

GIMDOS KAKLELIO EROZIJA

Europoje ir Amerikoje apie eroziją kalbama, kai gimdos kaklelio vidinio epitelio būsena skiriasi savo spalva ir faktūra. Daugeliu atvejų gydymas nereikalingas. Pas mus ši diagnozė skelbiama esant bet kokiems epitelio pokyčiams, nežiūrint į tai, kad jie neretai pasitaiko jaunoms moterims ir laikomi fiziologine norma. Viskas, ką tokiu atveju reikia padaryti – tai nuolat tikrintis pas ginekologą.

DISBAKTERIOZĖ

Šiuo terminu įvardijami žarnyno mikrofloros pažeidimai. Paprastai jų atsiranda pavartojus antibiotikus. Teigiama, kad bakterinis disbalansas turi būti gydomas, tam medikai skiria preparatus su probiotikais. Realiai gi esant normalioms sąlygoms organizmas pajėgus susidoroti su šiuo uždaviniu savarankiškai. O ir suprasti, kas yra norma, pakankamai sudėtinga: žarnyne gyvena apie 500 rūšių bakterijų ir kiekviena jų turi savas funkcijas. Dėl to reali būtinybė gydyti disbakteriozę iškyla tik tada, kai iškyla grėsmė gyvybei, pavyzdžiui, sergant pseudomembraniniu kolitu. Kitais atvejais reikia turėti galvoje žarnyno mikrofloros sugebėjimą atsigaminti, ypač pas vaikus. Ir visiškai nebūtina švaistyti pinigų nereikalingiems vaistams.

DISKO IŠVARŽA

Šis negalavimas medicinoje laikomas kaip vienas iš stuburo osteochondrozės pasireiškimų. 30% atvejų išvarža atsiranda jauniems sveikiems žmonėms atsitiktinai, kai nėra jokių klinikinių pasireiškimų ir žmogus apie ją nė neįtaria. Tokiais atvejais gydyti medikamentais nėra jokios prasmės. Tačiau kai kuriems pacientams išvarža gali užkliudyti nervų audinius, dirgindama juos ir provokuodama skausmą. Tada gydytojai turi stebėti ir koreguoti situaciją. Beje, pagal statistiką 88% atvejų disko išvarža praeina savaime – be operacijų ir gydymo.

DRUSKŲ NUSĖDIMAS

Tarptautiniame registre tokio susirgimo nėra. Kai kurie neurochirurgai patys pripažįsta: jokios druskos niekur nenusėda, tai viso labo kompensacinis procesas, vienas iš degeneratyvių stuburo pokyčių požymių. Kad atitolintume šį nemalonų reiškinį, turime reguliariai užsiimti sportu, plaukimu ir periodiškai daryti masažą. Tai sulėtins natūralius senėjimo procesus, o taip pat sustiprins raumenis, kurie išlaiko skeletą teisingoje padėtyje.