Dmitrijus Šamenkovas – jaunas medikas bei mokslininkas iš Maskvos, kuris užsiima organų regeneracijos klausimais. Paprasta buitine kalba jis dalinasi savo patirtimi apie sąmoningą sveikatos programavimą naudojant dėmesio valdymo metodus. Šio mokslininko darbo sritis – neurofarmacija. Jis daug metų kūrė preparatus, kurie veikia centrinę nervų sistemą. Vėliau susižavėjo organų regeneracijos klausimais, kodėl atsistato oda, suauga kaulai ir t.t. Jam svarbu buvo nustatyti mechanizmus, kurie dalyvauja šiuose procesuose ir atsakyti į dar vieną klausimą: ar gali taip elgtis visos organizmo ląstelės? Kodėl vienos kūno dalys pačios suauga, o kitos – ne?

Kodėl iš kartos į kartą perduodamas įsitikinimas, kad kažkas atneša laimę, o kažkas – nelaimę? Kodėl smulkmenoms teikiama didžiausia reikšmė ir priskiriamos stebuklingos galios? Visais laikais žmonėms buvo reikalingas tikėjimas stebuklingomis kai kurių daiktų savybėmis bei ritualų magija, jie stengėsi išsiaiškinti paslaptingą nesuprantamą reiškinių prigimtį. Senovėje žmonės jautėsi itin silpni ir bejėgiai galingų gamtos jėgų akivaizdoje. O tai, ko negalėdavo suprasti, siedavo su paslaptinga aukštesniąja jėga. Taip ir gimė prietarai. Prietarų šaltinis, anot mokslininkų, yra seni papročiai, tradicijos ir legendos. Nesunku pastebėti, kad visokie prietarai pagrįsti žmonių baime.

2012 m. Rusijos MA Anochino vardo Normaliosios fiziologijos institute atliko neįprastą, švelniai sakant, eksperimentą, sukėlusį daug ginčų mokslo bendruomenėje. Juo siekta parodyti, kad tam tikrus įgūdžius išsiugdę gyvūnai mirties akimirką gali juos perduoti kitiems, netgi negimusiems.

Būrėjai žino, kad egzistuoja baltoji, juodoji ir pilkoji magija, itin pavojinga praktikuoti juodąją magiją. Remiantis visatos dėsniais, visi žmogaus poelgiai grįžta bumerangu, todėl nedera stebėtis, kad vieną dieną blogis pasibels į jūsų duris. Žinoma būtų naivu tikėtis, kad stiprių emocijų arba nusivylimo apimtas žmogus apie tai pagalvotų, tačiau yra žemiškų būdų apsisaugoti nuo prakeikimų ir juodosios magijos padarinių.

Apie ką pagalvojate išgirdę minint skaičių 13? Jeigu šis skaitmuo sutampa su penktadieniu? Sakote, kojos iš namų nekelsite? Astrologė Rita Vainauskienė tikina, kad taip elgtis nederėtų, nes viskas priklauso nuo požiūrio. Pašnekovė ne tik pasakoja, kodėl bijoma pastarojo skaičiaus, ir tikina, kad 13-oji diena gali būti sėkmingiausia gyvenime.

Iš įvairių metalų papuošalai pradėti gaminti neatsitiktinai. Gilioje senovėje buvo tikima, kad jie saugo, globoja, teikia sėkmės bei gydo. Metalo papuošalų terapija tikima ir šiandien. Kai kurie alternatyviosios medicinos specialistai ją gana plačiai taiko praktikoje kaip profilaktinę ar papildomą gydomąją priemonę. Ką apie visa tai mano oficialusis mokslas?

Senovės egiptiečiai tikėjo, kad gyvenimas po mirties nesibaigia, tačiau reikia labai pasistengti, kad užsitarnautum pomirtinį gyvenimą. Mirusiųjų knygoje saugomi tekstai, skirti velioniams padėti patekti į anapusinį pasaulį. Pažodžiui šios knygos pavadinimas skambėtų maždaug taip: „Ištarmės apie išėjimą į dieną“. Pavadinimą „Mirusiųjų knyga“ sugalvojo vokiečių egiptologas Karlas Richardas Lepsius, 1842 metais išspausdinęs ir sunumeravęs keletą mirusiesiems skirtų tekstų.

Daugelis žmonių raktus nešioja sukabintus ant kokio nors pakabuko, tačiau retas įsivaizduoja, kad skirtingų formų ir medžiagų aksesuaras veikia kaip talismanas. Ypač stiprią magiją teikia feng šui simboliai.

Norisi kiek pratęsti ramesnes, mąslesnes susikaupimo nuotaikas… Jas lyg perima metų bei pasaulio baigmės ir jų atsinaujinimo laukimo laikas, neįsivaizduojamas be ramumos ir pagarbos protėviams. Tarsi laimikis į tinklus „įkliuvo“ šiuo metų tarpsniu mituose ir ypač dainose tyvuliuojančių marių vaizdinys.

Šiuolaikiniai istorikai antruoju po Nostradamo pačiu garsiausiu pranašautoju laiko anglą Viljamą Lilį. Kalbant apie Lilį, kaip apie aiškiaregį, užmirštama kita jo veikia. Jis dirbo medicinos srityje, stengėsi prailginti gyvenimo trukmę ar net suteikti nemirtingumą tiems, kurie panorės laikytis nurodymų, garantuojančių efektyvų rezultatą.