Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Technologijos, IT

Marso paviršiuje surastas pradingęs Marso zondas „Beagle 2“ – iš nuotraukų panašu, kad jis nesubyrėjęs, rašo BBC. Šis zondas, kurio projektui vadovavo britai, Raudonojoje planetoje bandė nusileisti 2003 metais, per Šv. Kalėdas. Nusileidimui suminkštinti buvo naudojami parašiutai ir pripučiami kamuoliai, tačiau po nusileidimo zondas su Žeme nesusisiekė. Daugelis mokslininkų iki šiol manė, kad nusileidimo metu jis sudužo į šipulius.

Stephenas Hawkingas mano, kad kompiuteriai gali aplenkti žmones ir užgrobti pasaulį. Dirbtinio intelekto ekspertas teigia, kad niekada netapsime silicio vergais Nedažnai nutinka, kai reikia pasakyti, kad visų mylimas genijus klysta, bet manau, kad Stephenas Hawkingas, dėstydamas nerimą keliančią prognozę apie DI ir žmonijos ateitį, klydo. Tiksliau pasakius ir išlaikant panašumą su fizika ir Schrödingerio katinu, jis tuo pat metu klysta ir yra teisus.

Britų aeronautikos ir kosmonautikos bendrovė „Reaction Engines Limited“ kuria lėktuvą, kuris galės net 300 keleivių nuskraidinti į bet kurį tašką planetoje greičiau nei per 4 valandas, rašo sciencealert.com.

Mokslininkai suabejojo teorija, kad didžiąją dalį vandens į Žemę atnešė kometos. Europos zondo „Rosetta“, kuris pateko į istoriją, lapkričio mėnesį nusileisdamas ant kometos 67P, rezultatai rodo, kad ledinės masės vanduo yra kitokios sudėties, negu mūsų planetoje.

Vienoje laboratorijoje mokslininkai galingu lazeriu atkūrė procesą, galėjusį Žemėje įplieksti gyvybės kibirkštį. Mokslininkai į molį ir cheminių medžiagų sriubą nukreipė lazerį, kuris simuliavo dideliu greičiu į planetą atsitrenkusio asteroido energiją. Galiausiai jie gavo tai, ką galima vadinti esminiais gyvybės statybų elementais, rašo svetainė phys.org.

Nikola Tesla - tai žmogus, kuris iš esmės sukūrė dvidešimtąjį amžių, jo dėka šiandieną turime elektros energiją, išsivystė žmonijos pramonė, tapo įmanomi kompiuteriai ir daugelis kitų įrenginių. Greičiausiai dar ne greitai žmonija pakartos analogišką technologinio progreso šuolį, koks įvyko Nikola Teslos dėka. Jo dėka, galima sakyti žmonės išėjo iš urvų ir gavo šviesą, Teslą galima būtų sulyginti su Prometejumi, kuris atnešė žmonėms ugnį, nors ir ne visus savo užmojus jam pavyko įgyvendinti.

Turtingiausieji jau labai greitai galės skraidyti viršgarsiniais lėktuvais. Šiuo metu net kelios bendrovės kuria naujos kartos viršgarsinius keleivinius lėktuvus, galėsiančius visus norinčius ir sau tokią prabangą leisti galinčius skraidinti net dvigubai greičiau nei dabartiniai, skelbia CNN.
Aukso pjūviu, dieviškąja proporcija arba tiesiog skaičiumi Fi vadinamos kosminės konstantos apraiškas galima įžiūrėti uraganų sūkuriuose, dramblio ilčių lenktume ir net galaktikų struktūroje. O dabar mokslininkai pareiškė išsiaiškinę, kad šis fenomenas būdingas ir erdvėlaikio topologijai bei susijęs su visatos struktūra. Pretorijos universiteto (PAR) tyrėjas Janas Boeyensas su kolega Francisu Thackeray iš Vitvotersrando universiteto (taipogi PAR) priėjo išvadą, kad dieviškoji proporcija – skaičius 1,618 – susijęs ne tik su tam tikrais matematikos aspektais, bet ir su fizika, chemija, biologija ar net erdvėlaikio topologija. Šis skaičius gali lemti, kaip kai kurie dalykai visatoje įgyja konkrečią formą.

Rusijoje, Sibire dirbantys mokslininkai kuria visiškai naują atominio reaktoriaus tipą. Tokiame reaktoriuje temperatūra gali būti net dukart aukštesnė nei Saulės branduolyje. Mokslininkai tikisi, kad jų darbo vaisius taps ateities energijos šaltiniu, rašo siberiantimes.com. Maždaug 500 mln rublių (26,3 mln. litų) kainuojantis reaktorius statomas netoli Novosibirsko esančiame Budkerio atominės fizikos institute. Jis mokslininkams padės tyrinėti didelės energijos plazmą, įkaitintą iki neįtikėtinų 30 mln. laipsnių Celsijaus skalėje bei galimybes ją pritaikyti elektros energijos gamybai.

„Laikas yra tai, kas neleidžia įvykiams įvykti tuo pačiu metu“, – rašė Ray Cummingsas savo 1922 metų mokslinės fantastikos romane „The Girl in the Golden Atom“ („Mergaitė auksiniame atome“). Ši citata gana gražiai reziumuoja laiko funkciją. Tačiau kokiu būdu laikas neleidžia įvykiams įvykti vienu metu? Kokie mechanizmai varo laiką pirmyn, o ne atgal?

Назад 1 2 3 4 ... 16 17 Вперёд