Rotšildas susikibo su Rotšildu dėl klano įpėdinio

Pagal Daily Mail , prieš kelis metus, pietaudamas Londono Sityje, prancūziškos Rotšildų klano šakos vadovas Davidas Rotšildas paskelbė Natanielį Rotšildą savo galimu įpėdiniu. Šiandien Natanieliaus svajonė tapti klano vadovu išsisklaidė.

Rotšildas susikibo su Rotšildu, nežiūrint į tai, kad dar 1996 metais ankstesnis klano lyderis Evelinas Rotšildas (šiuo metu jis atsistatydinęs ir yra sulaukęs 81 metų amžiaus) pareiškė, kad „šeimos galia slypi visų pirma vienybėje“. O dabar tas pats Davidas Rotšildas prikišo nagus prie nuosavo pusbrolio, vienišo verteivos ir visos eilės rusų oligarchų, turinčių žydiškas šaknis, partnerio Natano žlugimo.

Vieši skandalai, masiniai direktorių tarybų atsistatydinimai, kaltinimai nemokšišku vadovavimu ir pareiškimai apie pradingusius milijonus iškėlė į viešumą „patį svarbiausią šeimos aktyvą“ – jos vardą. Natanas Rotšildas patyrė nesėkmę, kai metė iššūkį kalnakasybos kompanijos Bumi plc direktorių tarybai. Jis dalyvavo šios kompanijos steigime ir padėjo jai patekti į akcijų biržą 2011 metais, surinkęs iš investorių 700 milijonų svarų sterlingų savo vardu.

Iš pradžių firmos, kurią jis įkūrė drauge su įtakinga Indonezijos Bakrių šeima, akcijos šovė aukštyn. Paskui, prisiklausęs savo draugelių-reiderių iš Rusijos kalbų, Rotšildas pamėgino perimti firmos vairą iš Bakrio, tuo tikslu nutarė pertvarkyti direktorių tarybą. Dėl viso to kompanijos vertė staigiai smuko.

Peštynių kulminacijos sulaukėme šią savaitę, kai Natanas drauge su savo motina Serena Rotšild

pamėgino akcininkų susirinkime atimti kompanijos vairą iš Bakrio. Paaiškėjo, kad Bumi direktorių taryba kaip nepriklausomą konsultantą pasikvietė šeimyninį banką NM Rothschild, kuriam pirmininkauja tas pats jau minėtas klano galva Davidas Rotšildas. Bankas pateikė kritiškas išvadas apie kompanijos įsteigimo formą ir metodus. Be to, kaip kalba insaideriai iš Sičio, bankas ėmėsi šio darbo su dideliu malonumu.

Rotšildų bankai turi skyrius visame pasaulyje, tačiau visi jie atsiskaito savo pagrindiniam štabui – kontroliuojančiai kompanijai Rothschilds Continuation Holdings, įsikūrusiai Cuge, Šveicarijoje. Jos vykdomasis pirmininkas yra Davidas Rotšildas. O valdžios paveldėjimo sistema klane nesiskiria nuo monarchijos schemos, tai leido Rotšildams ilgai koncentruoti kapitalus, kai tuo tarpu kiti seni Sičio palūkininkų klanai, tokie kaip Kleinvortai, Varburgai ir kiti, jau seniai prarado kontrolę, kurią perėmė „įžūlūs išsišokėliai“.

Rotšildai vertina ir tausoja šeimos reputaciją per visą įpėdinių grandinę. Ypatingai klanas didžiuojasi tuo, kad vienas iš iš Rotšildų gavo barono titulą iš karalienės Viktorijos 1885 metais (tiesa, šeima nemėgsta prisiminti, kad šis titulas jam buvo suteiktas už stambiausio masto žmonijos istorijos prekybą narkotikais, kai XIX amžiuje buvo apiplėšta Kinija ir žuvo kone 50 milijonų kinų).

„IZAOKAS PAGIMDĖ JOKŪBĄ…“

Per II Pasaulinį karą III-asis baronas Viktoras Rotšildas dirbo MI5 naudai, tuo pat metu vadovaudamas šeimyniniam bankui. 1980 metais, per savo septyniasdešimtą gimtadienį, jis paliko pirmininko postą, kuris atiteko ne jo vyriausiam sūnui Džeikobui (Natanieliaus tėvas), o pusbroliui Evelinui, kuris savo įpėdiniu paskelbė Davidą, tuo metu prancūziškos klano šakos vadovo pavaduotoją ir atstovą.

Evelinas Rotšildas tada pareiškė: „Jeigu man kas nors nutiks, yra Davidas. Jeigu kas nors nutiks jam – yra Amšelis“. Davidas perėmė vadovavimą 2003 metais. Amšelis, dirbantis Rotšildų Paryžiaus banke, 1996 metais pasikorė Paryžiaus viešbutyje „Bristolis“. Tada jam buvo 41 metai. Pasikorė jis praėjus kelioms valandoms po pasitarimo, svarsčiusio susiliejimo klausimą. Amšelis buvo Natanieliaus dėdė (suvestinis jo tėvo Džeikobo, kuris tuo metu jau nieko nebesprendė, brolis).

Džeikobas – „pernelyg savimi pasitikintis bankininkas“ (kurio kandidatūrą į vadovo postą klanas atmetė dėl pernelyg ūmaus charakterio) nutraukė ryšius su šeima ir įsteigė nuosavą investicinį trestą RIT. Dabar jis valdo 4 milijardų dolerių vertės fondą, o jo asmeninis turtas siekia apie 500 milijonų. Tačiau pasitraukus Džeikobui, globalinis Rotšildų klanas neteko prestižo, kurį turėjo dėka šeimai suteikto perų titulo.

Pero titulas liks Natanieliui, kadangi klano vadovas jau paskirtas. Juo tapo vienintelis barono Davido sunus 32 metų amžiaus Aleksandras. Svarbu klano prestižui ir tai, kad jiedu su savo žmona Olivija yra „populiarūs konkūrų bendrijoje ir dalyvauja stambiose varžybose nuo Paryžiaus iki Dubajaus“. Prieš prisijungdamas prie šeimyninio padalinio, dirbančio su tiesioginėmis investicijomis 2008 metais, jis spėjo padirbėti kitose finansinėse įstaigose. Jo artimiausių draugų tarpe yra Monako karališkosios šeimos nariai bei prancūzų verslo bei politikos elito palikuonys, o taip pat Džonas Elkanas, italų Anjelių šeimos įpėdinis (ši šeima kontroliuoja korporaciją FIAT). Aleksandro uždavinys – pasiekti sėkmės per 5 metus, kai jo tėvui Davidui sukaks 75.

O tuo metu Natanas Rotšildas po skyrybų su „salonų liūte“ Anabela Nelson liko vienas su savo senbernaru ir abejotinais draugeliais, susikrovusius savo kapitalus apiplėšiant nacionalinius Rusijos turtus. Jų situaciją klanas vertina kaip „nelabai patikimą“. Be to, klanas nepritaria jo plevėsiškam gyvenimo stiliui, įskaitant ankstyvą jaunystę. Dabar Natanas gyvena Šveicarijos mokesčių rojuje. Jo 76 metų amžiaus tėvas Džeikobas „karčiai nusivylęs taip susiklosčiusia situacija ir suprastėjusia sūnaus reputacija“.

Galutinai Natano reputaciją pakirto skandalas kompanijos Bumi akcininkų susirinkime. Jam nepagelbėjo netgi tai, kad ten dalyvavo jo motina. Akcininkai balsavimo metu atmetė 19 iš 22 finansininko pasiūlymų. Dar daugiau – jie netgi neįsileido jo atgal į direktorių tarybą. Šis pralaimėjimas galutinai sužlugdė jo tėvo viltis apie palūkininkų dinastijos susivienijimą jo globoje.

Trintis tarp jų kilo po sūnaus „pasilinksminimo“ Oksforde – su merginomis iš „eskorto“ tarnybos, striptizo šokėjomis ir narkotikais per kitus vakarėlius. Ir dėl trijų dienų trukmės orgijų „porto Montenegro“ keturiasdešimtmečio proga. Priminė jam ir abejotinus ryšius su Olegu Deripaska, kurio80 mln dolerių vertės jachta tapo susitikimo vieta su Piteriu Mendelsonu* ir Džordžu Osbornu*** Korfu saloje. Susitikimas buvo plačiai nušviestas spaudoje. Viskas prasidėjo nuo šventės, kurią 2007 metais

Natanas surengė savo viloje mediamagnato Ruperto Merdoko dukters Elizabet gimtadienio proga (beje, po to Natanielis dar ir įsigudrino pralaimėti bylą, kurioje mėgino įrodyti, kad jis „nemanipuliuoja Olegu Deripaska“).

Tačiau labiausiai klaną papiktino „Rotšildų prekės ženklo“ sužlugdymu kompanijos Blumi atveju, kur investuotojai jau dabar yra praradę iki 1,4 milijardo dolerių. Svarbiausiu signalu klanui tapo tas faktas, kad pati kitados“ kylanti šeimos žvaigždė“ prarado 50milijonų iš savo asmeninių 8 milijonų dolerių vertės investicijų.

Ką gi, šis voras stiklainyje patyrė pralaimėjimą. O gal tai buvo kautynės dėl „Žiurkių karaliaus“ titulo?

PASTABOS

* Homoseksualistas, stovintis greta Tonio Bleiro ties britų „Naujojo leiborizmo“ ištakų.

1998 ir 2001 metais teko palikti ministro postus dėl abejotinų ryšių su verslininkais. Buvo „ištremtas“ į Briuselį, kur užėmė eurokomisaro prekybos klausimams postą. Buvo grąžintas į vyriausybę, vadovavo verslo reikalų ministerijai, po 10 dienų gavo pero iki gyvos galvos titulą, vietą Lordų rūmuose ir barono titulą. Sukėlė gausybę skandalų. Rūpinosi muitų sumažinimu rusų oligarcho Deripaskos gaminamam aliuminiui.

** Natano Rotšildo grupiokas, tuo metu – finansų ministras ir antras pagal svarbą žmogus konservatorių šešėliniame kabinete. Būtent jis apskundė spaudai leiboristą Mendelsoną.

Po to jau pats Natanas parašė The Times redakcijai laišką, kuriame papasakojo, kad Osbornas, o taip

pat Endrius Feldmanas, konservatorių partijos aparato vykdomasis direktorius, taip pat dalyvavo susitikime, surengtame Deripaskos jachtoje ir kad jie prašė rusų oligarcho, kad tasai paaukotų partijos reikmėms 50 000 svarų sterlingų.

Kadangi užsienio piliečiams finansuoti britų partijas draudžiama įstatymais, Feldmanas pasiūlė permesti rusiškus pinigus per vieną iš Deripaskai priklausančių kompanijų Anglijoje. Įsiplieskus skandalui, Osbornui teko prisipažinti, kad tokių derybų išties būta.