Rotšildai, Rokfeleriai, Vatikanas, Rusija, Kinija ir JAV

Pagrindinis Rotšildų grupės investicinis bankas Goldmas Sachs dar 2005 metais dešimtmečiui į priekį išpranašavo Kinijos ekonominį augimą maždaug po 10% per metus ir pradėjo kraustytis su savo operacine baze į Kinijos Hongkongą. O 2008 metų rudenį startavusios pasaulinės finansinės krizės ir bendro Vakarų ekonomikų nuosmukio fone, bankas tvirtai pareiškė, kad 2009 metais vidinis bendrasis Kinijos produktas išaugs 9,4%.

Tuo tarpu pagrindinis Rokfelerių investicinis bankas Merrill Lynch į Kiniją nėjo, operacijų bazę paliko Amerikoje, o prasidėjus krizei, priartėjo prie bankroto ribos ir buvo nupirktas kito Rokfelerių grupės banko Bank of America.

ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

Kodėl Rotšildų bankų grupė aplošia Rokfelerių bankų grupę?

Kas taps tikruoju naudos gavėju (beneficiaru) iš pasaulinės finansinės krizės?

Rusijos vietos pasaulyje, drauge su Amerika ir Kinija, suprasti neįmanoma, nesuprantant konceptualių globalizmo pagrindų.

Žvelgiant iš strateginių aukštumų, turtų kaupimo iš "pinigų energijos" principų besitraukiančio industrinio XVII-XX šimtmečių pasaulio periodu įvertinimas leidžia išskirti tris pagrindinius turtėjimo principus: palūkanų procentą, valiutų keitimo kursą ir žmogiškojo faktoriaus reputaciją (lūkesčių kapitalizavimas, arba Goodwill).

Pačiu abstrakčiausiu pavidalu šie trys "turto išgavimo iš nieko" metodai finansinės oligarchijos (labai sudėtingai susipynusio ir persipynusio tarpusavyje finansinio internacionalo) viduje XIX-XX šimtmečiais buvo paskirstyti tokiu būdu: palūkanų procentu pasikliovė Rokfelerių bankų grupė, keitimo kursu - Rotšildų grupė, o goodwill'iu - Vatikano bankų grupė, kuri ilgą laiką draudė palūkininkavimą ir spekuliacijas bet kurių vertės apskaitos vienetų (auksas - sidabras - varis, arba, tarkime, svaras sterlingų - JAV doleris - Japonijos jena) kursų skirtumais.

Per pramoninę revoliuciją Rokfelerių bankų grupei atiteko finansiniai srautai, einantys iš naftos pramonės ir karinio pramoninio komplekso. Rotšildai kontroliuoja pasaulines brangiųjų metalų ir akmenų atsargas, finansines piramides, o taip pat "rezervinį likvidumą" narkotikų pavidalu (opiumas). O Vatikano grupei teko finansiniai "žmogiškojo kapitalo" ir "žinių ekonomikos" srautai.

Kalbant apie šių grupių senumą, išmintingumą, vadovybę, tai didžiausią ir nenutrūkstamą istorinę globalinių procesų valdymo patirtį sukaupė Vatikanas. Per vidurį įsikūrė Rotšildai, kurių grupė susiformavo tik XVIII amžiuje. Jauniausia, plėšriausia ir ambicingiausia yra Rokfelerių grupė.

Visos bankų grupės turi subjektus - įtakingus jų pažiūrų skleidėjus.

Neviešinamame, konceptualiame ir organizaciniame lygmenyje "žmogiškojo kapitalo" turtų subjektu tapo popiežiaus sosto prelatūra - ordinas Opus Dei (Viešpaties reikalas). Ordinas suvienijo senąją Europos, daugiausiai germanų-romanų aristokratiją. Štabas įsikūręs prie ispanų karaliaus Chuano Karloso. Įšventinimo vieta - Velaskeso paveikslas "Meninos" Prado muziejuje Madride (vaizduoja karaliaus Filipo IV Habsburgo veidrodinį atspindį).

Rotšildų grupės finansinio kapitalo subjektas - tai pasaulinis žydų masonų ordinas "Bnai Brit" (Priesako sūnūs). Pagrindinės šio tinklo grupės įsikūrusios Londone ir Hongkonge. Priesaikos vieta - Raudų siena Jeruzalėje (Saliamono šventyklos pamatų liekanos).

Rokfelerių gruoės pramoninio kapitalo subjektas - tai buržuazijos masonų ordinas, taip vadinami iliuminatai (nušvitusieji), suvienijęs baltuosius anglosaksus protestantus. Štabas įsikūręs JAV, prie Jeilio universiteto.

XX amžiuje audringai plėtojosi pramonė, o energetika persiorientavo nuo malkų ir anglies prie naftos ir dujų, o taip pat išsivystė galingas karinis pramoninis kompleksas. Industrinį šuolį labai sėkmingai finansavo jauna Rokfelerių bankų grupė. Daugelio šimtmečių patirtį sukaupę Vatikanas ir Rotšildai pasitraukė į antrą planą pasaulinių procesų valdymo sferoje. O neribojamas palūkanų procentas paėmė viršų Rotšildų aukso standarto ribotų galimybių atžvilgiu ir Vatikano sveikos atsakomybės ateinančioms kartoms atžvilgiu.

Spekuliacinių pinigų masė, kurią generuoja tiek reali ekonomika, tiek naujoji virtualių informacinių produktų ekonomika, atitrūko nuo natūralios pasaulio turtų vertės. 2008 metais užtikrindami dolerio emisijos padengimą, Rokfeleriai ėmė naudoti netgi tokus hipotetinius daiktus kaip Helio-3 atsargos Mėnulyje. Palūkanomis pagrįsta industrializmo ekonomika išsisėmė. Pasaulinė finansinė krizė užklupo "auksinį milijardą" ir visų pirma JAV.

O Rotšildai padarė manevrą: pradėjo perkelinėti savo operacines bazes iš Amerikos į Kiniją, kuri turi nuo Vakarų nepriklausomą gigantišką vidinę rinką ir pusantro milijardo alkanų vartotojų. O Vatikanas po nesėkmingų mėginimų aštuntame dešimtmetyje apnuoginti masoniškos ekonomikos ir politikos piktžaizdes (ložės P-2 Italijoje byla ir netikėta Jono Pauliaus I, pabuvusio popiežiumi vos 33 dienas mirtis), vėl pamėgino užimti trečiosios jėgos, nesikišančios į peštynes, pozicijas. Kalba eina apie kautynes dėl lyderystės postindustriniame pasaulyje, tarp pasilikusių JAV Rokfelerių ir persikraustančių į Kiniją Rokfelerių.

2009 metų situacija atrodė maždaug šitaip.

AMERIKOJE

Prieš pradėdamas eiti prezidento pareigas, Barakas Obama surengė vizitą į Jeruzalę ir užsidėjęs ant pakaušio "kipą", nedidelę žydišką kepuraitę, prie Raudų Sienos prisiekė ištikimybę "Priesako Sūnums". Tai aiškus požymis, kad Rokfelerių grupės ir iluminatų neokonservatorių Bušo administracijoje vykdoma išėjimo iš krizės per karą (pasaulinį ar ribotą, tačiau branduolinį) politika atidėta. O Rotšildų grupės variantas, numatantis popierinio-elektroninio dolerio, kaip pasaulinės prekybos atsiskaitymo vieneto, sužlugdymą ir vertės perskaičiavimą naujais atsiskaitymo vienetais, pririštais prie aukso, pradėtas vykdyti. Be to, po aktyvų vertės perskaičiavimo, tolesne proveržio į postindustrinį pasaulį kryptimi buvo numatyta technologinė revoliucija (nano-, bio-, info-, kognito- konvergencija).

Kai dėl po pirmosios krizės bangos sekusio beprecedentinio pasaulinės ekonomikos užtvindymo doleriais (nuo 2008 rugsėjo iki 2009 gegužės FRS emitavo 9,5 trilijonus dolerių ir išdalijo juos su 0,25% metinių palūkanų), tai šių veiksmų buvo imtasi, kad galima būtų skubiai supirkti realius aktyvus Rotšildų naudai. O atrodė viskas, tarsi tai būtų vertybinių popierių rinkos gelbėjimas.

Priešakyje Amerikos laukė antroji krizės banga. Rokfelerių grupė atsidūrė popierinio dolerio pozicijas "ginančioje" pozicijoje. Dolerio saugumas buvo užtikrinamas demonstruojant karinę galią maždaug kartą per tris metus: 1999 - smūgis Jugoslavijai, 2001 - smūgis Afganistanui, 2003 - smūgis Irakui. Kol neįvyko "istorinės nesėkmės", smūgius Iranui ir Šiaurės Korėjai teko atidėti. Rokfelerių grupės politika - tai lėtaeigė hiperinfliacija (per antrą Bušo kadenciją doleris pamažu "nusėdo" 30%).

Rotšildai gi puola toliau. Jie juda link netikėto JAV valstybinio defolto, virtualių turtų ir skolų panaikinimo ir vertės perskaičiavimo aukso uncijomis. Būtent Rotšildų grupė perpirkinėjo aktyvus ir rengėsi surengti defoltą ne vėliau kaip 2010 metų rudenį.

Kai dėl Obamos kurso, tai jis vaidino Rotšildų ir Rokfelerių grupių tarpininko ir taikytojo vaidmenį ir, iš visko sprendžiant, laikėsi Bžezinskio grupės patarimų remtis lūkesčių ir reputacijos kapitalizavimu.

RUSIJOJE

Prezidentas Putinas įsijungė į pasaulinę politiką Europoje, Vokietijoje. Per valstybinį vizitą į Ispaniją jis perėjo įšventinimo į Opus Dei ritualą. 2007 metais, kaip Trečiosios Romos įpėdinis, buvo priimtas į senosios Europos aristokratijos tarpą. Svarbios antiamerikietiškos kalbos Miunchene metu Putinas iš esmės stojo prieš Rokfelerių grupę. O vadovaudamas valstybei, visus eksportuojamų dujų srautus nukreipė į šalis, Šventosios Romos imperijos palikuones - Vokietiją ir Italiją.

Reikšminga, kad valstybinio vizito į Izraelį metu, žydų ortodoksai, nežiūrint į tai, kad buvo naktis, neprileido Putino prie Raudų Sienos. Tai, kad Putinas pasodino už grotų Rotšildų grupės atstovą Rusijoje Chodorkovskį, paaiškina daugumą prieš Kiniją nukreiptų išpuolių Rusijoje. Ir tikrai: visi planų tiesti naftos ir dujų vamzdynus į Kiniją atidėjimai ir "gumos tempimas" nukreipti anaiptol ne prieš Kinijos valstybę, o prieš Rotšildų grupę, kuri į tą šalį perkėlė savo operacinę bazę.

O štai ankstesnis prezidentas Medvedevas, kaip Putino įpėdinis 2007 metais buvo pristatytas tarptautinei bendruomenei Davose - tai padarė Rokfelerių atstovas Rusijoje Čiubaisas (stambiausio Rokfelerių banko J P Morgan Chase direktorių tarybos narys). Per valstybinį vizitą į Ispaniją, lankydamasis Prado muziejuje jokių ritualų neatliko. Prieš pradėdamas eiti prezidento pareigas, jis neatliko ritualo ir prie Raudų Sienos, vadinasi "Priesako Sūnūs" jo nepripažino. To priežastis - ryšiai su Rokfeleriais.

Tokiu būdu Medvedevo Rusija atstovavo Rokfelerių grupės interesus, o Putino Rusija orientuojasi į Europos aristokratijos, kuri nemėgsta Rokfelerių, interesus. Ir abu rusų vadovaujantys klanai priešinasi Rotšildų interesams.

Kadangi lyderiu išlieka Putinas, tai Rusijoje veikiančių įvairių grupių interesų pasiskirstymas atrodo daugmaž taip: 50% kapitalų (dujos) tenka Europos aristokratijai, 25% (nafta) - Rokfeleriams. Be to, 50% - tai Putino klano pinigai, laikomi vokiškai kalbančių šalių - Austrijos, Šveicarijos ir Vokietijos - bankuose, o 25% - tai valstybiniai Rusijos Federacijos fondai, laikomi anglosaksų bankuose.

Putino kursą plėtojantis krizei galima buvo atsekti pagal buvusio Vokietijos kanclerio Šrioderio kalbas, jis pareiškė, kad iki 2015 metų dujų suvartojimas Europoje padidės iki 200 milijardų kubinių metrų. Šiuo metu Rusija tiekia Europai 180-190 milijardų kubinių metrų dujų, o paleidus visus dujotiekius (Žydrąjį-2, Pietinį ir Šiaurinį srautus), planuoja patiekti iki 400 milijardų kubinių metrų. Kitaip sakant - visos dujos iš Rusijos, Centrinės Azijos ir netgi Irano pagal Putino planą atiteks ne Rotšildams ir Kinijai, o Europos energetikai. Ir tai Putino, kaip Europos aristokratijos sąjungininko geopolitinis pasirinkimas, smogiantis Rotšildams ir Rokfeleriams.

KINIJOJE

Su Rotšildų grupės pagalba, Kinija sparčiai padidino aukso atsargas: 2007 metais - plius 600 tonų, 2008 metais - plius 700 tonų, 2010 metais planuota gauti dar 1300 tonų. Kai Rotšildai perskaičiuos dolerinius aktyvus auksu padengtais naujais atsiskaitymo vienetais, kinai rengiasi tapti pagrindiniais naudos gavėjais (beneficiarais) iš popierinio dolerio kracho.

Jau artimiausiais metais Kinija rengiasi aplenkti Ameriką pagal ekonomikos, kultūros, armijos, diplomatijos, žvalgybos galią, perkelti "strategines šalies ribas už nacionalinės teritorijos ribų" ir tapti "pasauline pirmos kategorijos supervalstybe".

Su žlugdyti ar bent jau pristabdyti šiuos planus norėtų visų pirma "besiginantieji" Rokfeleriai. Europiečiai gi norėtų išlošti iš tarpininkavimo tarp dviejų aktyvių žaidėjų: Kinijos su Rotšildais, žaidžiančios prieš Ameriką su Rokfeleriais.