Beneficiarų klubas

Ištrauka iš monografijos "Politinis pasaulinių finansinių krizių aspektas". Cituojamas skyrius vadinasi "Tinklas. FRS ryšiai su tarptautinėmis, valstybinėmis ir privačiomis struktūromis".

***

 Ar galima pavadinti FRS vadovybę tuo blogiu, kuris manipuliuoja pasauline ekonomika savų interesų labui, o gal už FRS stovi dar kažkas? Turimi duomenys byloja apie tai, kad teisinga yra antroji hipotezė. Visiškai įmanomas dalykas, kad egzistuoja kažkoks beneficiarų (naudos gavėjų) klubas, kuris kontroliuoja Federalinę Rezervų Sistemą.

Kas tai galėtų būti per centras? Tarkime, jis susijęs su JAV vyriausybe. Tada jis susijęs ir su prezidentu. Tačiau tokia prielaida neteisinga, kadangi FRS pirmininkai pirmininkauja gerokai ilgiau nei prezidentauja prezidentai. Jie išsaugo savo postus, net jeigu į valdžią ateina skirtingos partijos.

Taip pat skaitykite: "Hitler Incorporated” - anglosaksų kūrinys

Prezidentas, savaime suprantama, turėjo galimybę nesutikti su "centro" diktuojamais sprendimais, tačiau tokiu atveju paleidžiamas "Kenedžio scenarijus". Kenedis buvo nužudytas iškart, kai tik pasirašė įsaką 11110. Linkolną nužudė po to, kai jis paleido į apyvartą "žaliąsias nugarėles". Džonsonas tapo pirmuoju prezidentu, kurį pašalino iš posto apkaltos būdu po to, kai ėmė kliudyti finansininkams.

Kita valstybinė struktūra, su kuria susijusi FRS - JAV finansų ministerija. Buvo ištirta beveik šimtas ministerijos darbuotojų biografijų, dauguma jų buvo susiję su FRS ir bankais, kurie įeina į FRS sistemą - kalba eina apie ministrus ir jų pavaduotojus. Toliau eina pinigų apyvartos kontrolieriai (comptrollers of the currency), likusių pareigūnų ryšiai su FRS nereikšmingi.

Maždaug ketvirtadalis finansų ministerijos darbuotojų užėmė svarbius postus bankuose, priklausančiuose FRS sistemai, tačiau reikia pažymėti, kad FRS sistemoje yra keli tūkstančiai bankų ir finansų ministerijos darbuotojui pakankamai logiška turėti sau už nugaros solidžią bankinę karjerą. Iš tų bankų maždaug kas dešimtas yra pakankamai solidus, 4% iš jų - rezerviniai. Tokius finansų ministerijos ir FRS ryšius galima laikyti ne itin svarbiais.

Kur kas svarbesni atvirkštiniai ryšiai. 50% FRD direktorių tarybos pirmininkų dirbo finansų ministerijoje. 60% savo egzistavimo laiko FRS buvo valdoma žmonių, dirbusių finansų ministerijoje. Tokių ryšių apogėjus sutapo su momentu, kai FRS tapo tokia, kokią mes ją žinome šiandien - nuo 1935 iki 1970 metų. Paskui, iškart po dolerio devalvacijos, tie ryšiai silpnėja.

Taip pat skaitykite: Pasaulį valdo britų monarchai

Reikia pažymėti, kad debatuose dėl būtinybės labiau kontroliuoti FRS veiklą, tokią kontrolę labai aršiai kritikavo būtent finansų ministerija. Tai galima paaiškinti faktu, kad finansų ministru tuo metu buvo buvęs Niujorko rezervinio banko vadovas. Šis faktas - dar vienas pavyzdys, koks svarbus finansų ministerijos vaidmuo tvirtinant FRS galią. Šią hipotezę patvirtina dar visa eilė faktų.

1935 metų įstatymas dėl bankų, kurį stūmė finansų ministro pavaduotojas, o vėliau - FRS valdybos pirmininkas Eklzas, reorganizavo FRS ir įsteigė FRS valdybą, sukoncentravęs jos rankose daugiau valdžios. Tokiu būdu Eklzas tapo pirmuoju savo įkurtos valdybos pirmininku. 1935 metų įstatymas taip pat išbraukė iš FRS valdybos narių sąrašo finansų ministrą ir pinigų apyvartos kontrolierių. Šis įgaliojimų sustiprinimas buvo toji sąlyga, kurią Eklzas iškėlė, prieš priimdamas FRS valdytojo pareigas. Pasiūlymą palaikė ir prezidentas Ruzveltas, kuris visiškai pasitikėjo Eklzu. Ir, galiausiai, Morgentau buvo paskutinis finansų ministras iš visų, kurie dalyvavo FRS valdyme (1934-1945). Morgentau pasitraukė prie Trumeno.

Hipotetiškai jau pažymėjome tą vietą, kurioje priimami sprendimai. Ką gi galima būtų pasakyti apie jo sudėtį? Panagrinėsime etnines, politines ir kitas grupes, užsiimančias FRS interesų lobizmu.

Pirmas dalykas, kuris krinta į akis - neabejotinas FRS ryšys su etnine bendruomene.

Per visą FRS istoriją buvo 87 valdybos nariai, kurie identifikavo save su šia etnine bendruomene. Iš 18 FRS pirmininkų pavaduotojų 15, iš 14 pirmininkų - 14 asmenų identifikavo save su minėta bendruomene.

Istoriškai ši bendruomenė susijusi su demokratų partija, tačiau nuo aštunto dešimtmečio dalis jos, ypač konservatyvioji ir ortodoksali religinė palaiko respublikonus (Grinspenas ir Bernankė buvo būtent respublikonai). Nežiūrint į tai, matomai, būtent demokratų partija užsiima FRS lobizmu. Prieš aktą, numatantį griežtesnę FRS priežiūrą, pasisakė išimtinai demokratai. Prieš 1913 metų federalinio rezervo aktą iš demokratų praktiškai niekas nepasisakė. Šios etninės bendruomenės atstovų būta tarp Kenedžio, Džonsono, Niksono, Klintono ir Bušo patarėjų. Nuo aštuntojo dešimtmečio jie užima esminius postus visoje eilėje stambių verslo korporacijų ir universitetų (Harvardas, Prinstonas). Šiuo metu jie užima žymiausius postus korporacijose Microsoft, Citicorp, Disbey, Este Lauder.

Pasaulio procesų valdymas, kaip to reikalauja kontroliuojamų finansinių krizių modelis, reikalauja, kad FRS disponuotų pakankamai gerai koordinuojamais pasauliniais tinklais. Tinklai neretai mezgami klanų pagrindu. Klanai formuojasi pagal įvairius bendrumo požymius: šeimyninius, kriminalinius, partinius, grupinius, etninius. Šiuo atveju akivaizdus FRS etninio pobūdžio klaniškumas. Etninio klaniškumo koeficientas, kaip rodo žymiausių veikėjų dosjė tyrimai, siekia 47%, o tai labai didelis rodiklis.

Taip pat skaitykite: Rotšildai, Rokfeleriai, Vatikanas, Rusija, Kinija ir JAV

Kita gija - FRS ryšiai su visa eile bankininkų šeimų. Bankininkų bendrija Amerikoje labai glaudžiai susitelkusi, stambiausios korporacijos ir bankai glaudžiai susiję vienas su kitu. Ir visa ši įtakinga jėga nė karto nepasisakė prieš FRS. Dar daugiau - būtent bankininkai stovėjo ties FRS ištakomis.

Kas tai per šeimos?

Literatūroje išvardijamos šios šeimos, susijusios viena su kita tame tarpe ir kraujo ryšiais: Rotšildai, Varburgai, Šifai, Rokfeleriai, Morganai ir Oldridžai.

ROTŠILDAI

Kad rekonstruotume visuomenės pažiūras į Rotšildus, pakanka prisiminti Dostojevskio romaną "Paauglys". Rotšildų ryšiai su FRS: jie užėmė esminius postus pirmoje į FRS panašioje struktūroje - Anglijos banke. Dėl savo kapitalų apimties, jų įtaka Anglijos bankų ekonomikai buvo lemianti. Miulinsas nurodo, kad Morganai buvo Rotšildų agentai, nors reikia pripažinti, kad įtikinamų įrodymų jis pateikia mažokai.

Ryšiai su Harvardu. Šiuo metu Natanielis Rotšildas ir Ema Rotšild užima administracinius postus Harvarde, tačiau istoriškai Rotšildai labai silpnai susiję su Harvardu, dėl to tokius ryšius galima laikyti nežymiais.

Ryšiai su etnine bendruomene. Čia verta pažymėti, kad priešingai, nei manoma, ne visi Rotšildai laikėsi prosemitinės orientacijos. Tačiau dauguma jų aktyviai dalyvavo kuriant žydų valstybę ir jų nuopelnai pripažinti oficialiai: Tel Avive yra Rotšildų bulvaras.

VARBURGAI

Ryšiai su FRS bankais. Broliai Varburgai - Feliksas ir Polas - susisaistė santuokiniais ryšiais su Lebais ir Šifais, antrojo pagal dydį po Morgano banko Kuhn, Loeb and Company valdytojais. Polas Varburgas dalyvavo susitikime Džekilo saloje, kur buvo pirmą kartą pateiktas FRS projektas, taip pat jis yra autorius visos eilės straipsnių apie naujo centrinio banko įkūrimo būtinybę. Dalyvavo pirmoje FRS valdytojų taryboje, buvo tarybos pirmininko pavaduotojas. Jo sūnus buvo Ruzvelto finansų patarėjas, kuris 1935 metais priėmė Bankų įstatymą, smarkiai sustiprinantį FRS galią.

Ryšiai su Harvardu. Varburgo sūnus mokėsi šiame universitete.

Ryšiai su etnine bendruomene. Miulinso nuomone, šios šeimos globėjai buvo Rotšildai. Tarp jų esama giminystės ryšių.

Ryšiai su Tarptautinių santykių taryba. Polas Varburgas buvo Tarybos direktorius ir išliko jos vadovybėje iki pat mirties. Šiuo metu Varburgų šeima ten plačiai neatstovaujama.

ŠIFAI

Ryšiai su FRS. Džeikobas Šifas dalyvavo susitikime Džekilo saloje, jis vadovavo Kuhn, Loeb and Company, buvo direktorius National City Bank of New York, kuris yra vienas stambiausių šiuolaikinių bankų. Kaip jau buvo sakyta, jo dukra ištekėjo už Polo Varburgo brolio. O šio sūnus buvo vedęs Beikerio, Pirmojo nacionalinio banko vadovo, kuris vėliau prisijungė prie Rokfelerių banko, vadovo anūkės. Literatūroje Džeikobas vadinamas Rotšildų agentu ir netgi jų giminaičiu.

Ryšiai su etnine bendruomene. Džeikobas ir jo brolis Feliksas aktyviai dalyvavo visuose savo bendrijos reikaluose savo laikmečiu. Džeikobas buvo vienas reikšmingiausių žydų lyderių.

Ryšiai su JAV žiniasklaida. Džeikobo Šifo anūkė dirbo New York Times daugiau kaip 40 metų. Šiuo metu šeima neturi žymių atstovų.

MORGANAI

P.J. Morganas buvo vienas turtingiausių savo laikmečio žmonių. \

Ryšiai su FRS. Kompanijų, kurias kontroliavo P. J. Morganas, atstovai dalyvavo susitikime Džekilo saloje. Morganai susiję giminystės ryšiais su Rokfeleriais. Kaip jau buvo minėti, jie laikomi Rotšildų agentais.

Ryšiai su Harvardu. Keli Morganų šeimos nariai susiję su šiuo smegenų centru. Šiuo metu Morganų šeima neturi žymių atstovų.

ROKFELERIAI

Ryšiai su FRS. Rokfeleriai susiję su stambiausiais XX amžiaus pradžios ir šiuolaikiniais bankais. Džekilo saloje dalyvavo banko National Citibank atstovai, jį kontroliavo Rokfeleriai ir jų giminaičiai Stilmanai. Kitas jų bankas Chase national buvo valdomas drauge su kitais giminaičiais - Oldridžais. Abu paminėti bankai vėliau susiliejo su Morganų, irgi Rokfelerių giminaičių, bankais.

Ryšiai su Harvardu ir kitais universitetais. Rokfelerių fondas finansuoja žymiausius JAV universitetus, kurie paliko žymes FRS narių biografijose - Harvardą (keli Rokfeleriai tiesiogiai su juo susiję), Stenfordu, Prinstonu, Jeiliu, Kolumbijos universitetu ir kitais, o taip pat su visa eile Londono universitetų. Rokfeleriai taip pat įkūrė Čikagos universitetą.

Ryšiai su Tarptautinių santykių taryba, Trišale komisija, Bilderbergo klubu ir Trisdešimties klubu. Rokfelerių fondas ir šeima įsteigė ir finansuoja šias organizacijas, o taiup pat užima vadovaujančius postus Tarptautinių santykių taryboje. Būtent šis fondas bvuo Trisdešimties tarybos įsteigimo iniciatorius. Deividas Rokfeleris įkūrė Trišalę komisiją ir yra Bilderbergo narys. Formaliai pagal savo politines pažiūras Rokfeleriai visada buvo laikomi respublikonais, nors vienintelis politikas šeimoje - Džonas Rokfeleris IV - demokratas.

Ryšiai su finansų ministerija. Literatūroje yra paminėta apie ryšius su finansų ministrais. Pavyzdžiui, Dilonas, atšaukęs Kenedžio įstatymą, buvo artimas Rokfelerio draugas ir Rokfelerių fondo pirmininkas (1972-75). Volkeris dirbo Rokfelerių šeimos bankuose ir priklauso su Rokfeleriais susijusioms struktūroms.

OLDRIDŽAI

Ryšiai su FRS. Senatorius Nelsonas Oldridžas dalyvavo susitikime Džekilo saloje, buvo pirmojo įstatymo dėl FRS autorius, suformavo Nacionalinę pinigų komisiją ((National Monetary Comission), dirbo JAV Senato finansų komiteto vadovu, kas suteikė jam įspūdingus valdžios svertus šalies finansinėje ir tarifų politikoje. Senatoriaus dukra Merė ištekėjo už Džono Rokfelerio Jaunesniojo. Šiuo metu šeima žymių atstovų neturi.

***

Kaip valdoma FRS? Literatūroje tvirtinama, kad aukščiau paminėtos šeimos kontroliuoja FRS per stambiausius JAV bankus, kurie jiems priklauso. Pavyzdžiui, kontrolė gali būti vykdoma per Niujorko banką, kadangi jis yra svarbiausia grandis operacijose viešojoje rinkoje, o minėtoms šeimoms priklausantys bankai tiesiogiai kontroliuoja apie 40% Niujorko regiono indėlių.

Reziumuojant, galima pasakyti štai ką.

Esama didelės tikimybės, kad FRS politikai daro įtaką minėta tinklinė etninė bendruomenė. Taip pat esama didelės tikimybės, kad įtaką daro ir konkretūs tarpusavyje susisaistę finansiniai sluoksniai.

Kaip matome iš pirmojo susitikimo Džekilo saloje dalyvių sąrašo, tai buvo Rokfeleriai, Morganai, Šifai, Varburgai, Oldridžai ir, galbūt, Rotšildai. Šiuo momentu, turint galvoje, kad Rokfeleriai taip akivaizdžiai nedemonstruoja savo įtakos, galima daryti prielaidą, kad bankininkų grupės šiek tiek pasikeitė. Vis dėlto tenka pripažinti, kad Rokfeleriai turi akcijų stambiausiuose FRS bankuose ir didelę įtaką tokiose "personalo verbavimo agentūrose" kaip Harvardas, Tarptautinių santykių taryba, o taip pat struktūrose, kuriose dirba "į poilsį išėję" FRS nariai - Trišalėje komisijoje, Trisdešimties grupėje ir Bilderberge.