Prietarai - pranašiški ženklai

Pranašiškais ženklais žmonės tikėjo nuo seniausių laikų ir susidomėjimas jais nemąžta ir mūsų dienomis. Be to, atsiranda naujų prietarų, labai įdomių – profesinėse srityse. Savus prietarus turi gydytojai, kosmonautai, muzikantai, išminuotojai ir ugniagesiai. Pavyzdžiui, gydytojai stengiasi nesusikeisti budėjimais, o kosmonautai nestartuoja pirmadieniais.
 
Gydytojai turi prietarų, kuriuos patvirtina ilgamečiai stebėjimai. Jie stengiasi nesusikeisti budėjimais, nes mano: kai pradėsi tartis su kolegomis ir blaškytis, būtinai teks tokia naktelė, kad nebus kada nė prisėsti. Stažą turintys gydytojai nepataria jauniems kolegoms naktį prieš budėjimą mylėtis – bus daug sunkių ligonių arba būtinai kas nors atsitiks. O chirurgai prieš operaciją pirštinę iš pradžių mauna ant

dešinės rankos. Gydytojai nelinki ramios nakties kolegoms, kurie lieka budėti. Pastebėta: po tokio linkėjimo naktis bus varginanti ir kupina nemalonumų. Medikų stebėjimais, jeigu pirmasis pacientas būna vyras, diena būna rami ir be ypatingų sunkumų.

Prietaringiausi žmonės – kosmonautai. Pavyzdžiui, garsusis konstruktorius Sergejus Koroliovas vengė startų pirmadienį ir prašydavo perkelti juos į kitą dieną. Todėl pirmoji savaitės diena rusų kosmonautikoje ir liko „ne starto“ diena.

Lakūnai prieš skrydį niekada nesifotografuoja, o visokius dokumentus pasirašinėja plunksnakočiu su mėlynu rašalu. Į lėktuvą stengiasi įžengti dešine koja. Iš stiuardesių galima išgirsti, kad prieš skrydį negalima siūti. Blogu ženklu laikoma ir apsivilkti išvirkščią drabužį. O vykti į reisą apsirengus jau vilkėtais skrydžio metu drabužiais – priešingai, gera tradicija. Keisčiausias prietaras, tarsi atkeliavęs iš fantastikos srities: „Perskristi vaivorykštę – laukia didelis pelnas“.

Muzikantai koncerto dieną iš lovos lipa dešine koja. O dar prieš koncertą nekloja lovos. Šios taisyklės laikosi net dirigentai ir operos dainininkai. Jei aktorius numetė ant grindų scenarijų arba savo tekstą, jam būtinai reikia ant jo atsisėsti ir su juo atsistoti, kitaip spektaklis praeis nesėkmingai. Norint išvengti fiasko, į premjerą nekviečiamos savo pačių senelės.

Jūreiviai mano, kad rodyti pirštu į dangų – blogas ženklas. Tai gali prišaukti blogus orus ir audrą. Kiekviename uoste žinoma, kad rodyti pirštu į išplaukiantį laivą reiškia pasmerkti jį nemalonumams kelyje.
Išminuotojai ir pirotechnikai prieš išvykdami pagal iškvietimą neatsisveikina. Jie netaria žodžio „paskutinis“, vietoj jo sako „kraštinis“.

Ugniagesiai yra įsitikinę, kad per budėjimą valydami batus būtinai sulauks iškvietimo į gaisrą. Pasirodžius tarnyboje naujokui lauk neramios dienos. O ugniagesys, grįžęs iš atostogų, būtinai apliejamas vandeniu, kitaip visi ateinantys metai bus neramūs.

Padavėjui brangiausias pirmasis svečias, palikęs mažus arbatpinigius. Pastebėta, kad tada visa diena bus piniginga.

Pirmuoju klientu vyru džiaugiasi ir pardavėjai, ir kirpėjai. Tikima, kad ta diena bus itin pelninga. Ryte negalima bartis su pirkėjais, kitaip bus rastas trūkumas. Kad prekyba visą dieną vyktų sėkmingai, pardavėjai už pirmąjį pirkinį gautu banknotu paliečia prekę.

Nekilnojamojo turto pardavėjai mūsų gyvenime atsirado visiškai neseniai, bet ir jie jau turi savo profesinių prietarų. Į klientų butus jie įeina nenusiaudami. Be to, aprodant butą jų neįmanoma įkalbėti prisėsti. Agentai įsitikinę, kad tai kažkaip sutrukdys sandoriui.

Daugelis politikų mano, kad jų karjera priklauso nuo laimingo atsitiktinumo, todėl laikosi savų ritualų. Eini į posėdį – palaikyk kelias sekundes pastato lauko durų rankeną. Prieš sėsdamas į deputato kėdę, patekšnok ją dešinės rankos delnu – 0 ilgai sėdėsi šioje vietoje. Kai kurie svarbių žmonių prietarai yra susiję su išvaizda. Jei buvo pastebėta, kad didžiausia sėkmė ištiko vilkint tam tikrą kostiumą, politikas jį vilksis svarbiausiais gyvenimo momentais. Tą patį galima pasakyti apie šukuosenas. Nors tai ne visada padeda: visame pasaulyje žinoma kasa atnešė tik laikiną sėkmę.

Žinoma, ne visi minėti žmonės į visus tuos prietarus žiūri visiškai rimtai. Bet žinoti apie įdomius profesinius prietarus verta vien dėl įdomumo. Ir vis dėlto visiems, kas tiki prietarais, psichologai turi universalų patarimą: gerais tikėti, o į blogus nekreipti dėmesio.