Šiais laikais astrologija pasitiki begalė žmonių. Tai be galo sena sistema, kuri buvo kritikuota nuo senųjų laikų.
Dar vienas iš Bažnyčios tėvų, šv. Augustinas, pirmaisiais
krikščionybės amžiais kritikavo šį ateities spėjimo metodą. Būta ir kitų
autorių, tačiau visais laikais atsirasdavo asmenų labiau pasitikinčių
astrologija nei savo jėgomis.
Remiantis apklausomis, 32 milijonai amerikiečių tiki astrologija. Du
trečdaliai visos JAV spaudos reguliariai spausdina dienos, mėnesio ar
metų horoskopus. Milijonai žmonių visame pasaulyje pagal horoskopus
tvarko savo asmeninį gyvenimą ir darbo reikalus. Buvęs JAV prezidentas
Ronaldas Reiganas savo dienotvarkę taip pat sudarinėjo atsižvelgdamas į
astrologines prognozes.
Astrologija tai senovinė ateities, charakterio, įvykių nusakymo
forma, vadovaujantis žvaigždžių padėtimi dangaus skliaute vienu ar kitu
momentu. Tai tikėjimo sistema, jog žvaigždės, planetos, Saulė ir
Mėnulis, daro įtaką žmogaus, valstybių ir apskritai viso pasaulio
likimams.
Astrologijos šaknys, kaip mano istorikai, glūdi senovės Babilonijoje.
Šiai sistemai yra maždaug 4000 metų. Anksčiau babiloniečiai burdavo iš
sapnų ar gyvulių organų, tačiau jie buvo Saulės ir Mėnulio garbintojai,
tad ilgainiui imta burti iš šių dviejų dangaus kūnų, o dar vėliau ir iš
žvaigždžių. Būrimas iš Saulės ir Mėnulio yra glaudžiai susijęs su
žemdirbyste, nes pagal juos buvo nustatoma kada sėti, kada pjauti, kada
nuimti derlių, tad nenuostabu, jog ilgainiui buvo pereita ir prie
ateities nusakymo remiantis dangaus kūnų padėtimi.
Seniausi astrologiniai piešiniai yra randami senovės Asirijos
teritorijoje, Ninevijos griuvėsiuose. tuometinės karaliaus Ašurbanipalo
(668–626 m. pr. m. e.) bibliotekos liekanose, buvo rasti dantiraščio
tekstai, kurie laikomi seniausiais žinomais astrologijos rašytiniais
šaltiniais. Apie 600 m. pr. m. e. Babilono astrologija išplito po Egiptą
(Egipto astrologai jau tais laikais sudarinėjo dienos horoskopus),
Graikiją ir kitas Vidurio Rytų valstybes. 420 m. pr. m. e. graikų
filosofas Demokritas išpopuliarino astrologiją antikinėje Graikijoje.
Zodiako ženklams buvo duoti graikiški vardai.
Žinoma, babiloniečiai buvo astrologijos pradininkai, tačiau tokią
astrologiją kokią mes turime dabar sukūrė graikų astronomas ir
matematikas Ptolemėjus. Ptolemėjus savo koncepciją išdėstė veikale
„Tetrabiblos“. Jo koncepcijoje, visata susideda iš begalės sferų, kurios
yra viena kitoje ir daro įtaką viena kitai. Taigi, astrologija vis dar
yra pastatyta ant ptolemėjiškos pasaulio sampratos, jai tarsi nėra
įvykusi Koperniko revoliucija, nes ptolemėjiškoje sistemoje Žemė randasi
visatos centre, aplink ją sferomis juda septynios planetos (Saulė ir
Mėnulis taip pat laikyti vienomis iš tų septynių planetų). Iki Koperniko
revoliucijos ši koncepcija buvo astronomijos dėsnis ir tokia pasaulio
koncepcija universitetuose buvo dėstoma iki pat XVIII amžiaus.
Daug kas mano, jog Europoje astrologija buvo itin populiari
viduramžiais, tačiau tai nėra tiesa, nes savo populiarumą, astrologija
įgavo tik renesanso laikotarpiu. Kaip bebūtų ironiška astrologijos
populiarumas atsirado būtent dėl visuotinio susidomėjimo gamtos
mokslais, o ypač astronomija. XVI – XVII amžiais, daug krikščioniškųjų
teologų ir popiežių smerkė astrologiją kaip pseudo mokslą. Teologai čia
įžvelgė pavojų prarasti laisvą valią, ką, beje, pastebi ir dabartiniai
psichologai.
Astrologija ir astronomija
Astrologinės prognozės sudaromos pagal vadinamuosius Namus arba
Zodiako ženklus kuriuose tuo ar kitu momentu randasi Saulė. Zodiaką
astrologai padalino į 12 namų, kuriems skiriamas mėnuo laiko, tačiau net
menkiau susipažinęs su astronomija žmogus žino, jog zodiako žvaigždynai
nėra vienodo dydžio ir Saulė per juos keliauja ne vienodu greičiu.
Tarkime per Skorpiono žvaigždyną Saulė nukeliauja per 7 dienas, o štai
prakeliauti per Mergelės žvaigždyną, jai užtrunka net 44 dienas. Tačiau
astrologai į tai nekreipia dėmesio, jie skaičiuoja viską vienodais laiko
tarpais.
Astrologai taip pat naudojasi pasenusiais žvaigždėlapiais. 1930
metais astronomai pastebėjo jog šiuo metu Zodiako juostoje yra ne 12, o
13 žvaigždynų. Tad nuo to laiko astronominis Zodiakas turi vieną
papildomą Gyvatnešio žvaigždyną, kurio į savo sistemą nėra įtraukusi
astrologija. Taigi astrologija, vis dar naudojasi beviltiškai pasenusia
Ptolemėjaus žvaigždynų sistema.
Šiuo metu zodiako žvaigždyne esančių datų išdėstymas yra toks:
Ožiaragis: Sausio 20 – vasario 16
Vandenis: vasario 16 – kovo 11
Žuvys: kovo 11 – balandžio 18
Avinas: Balandžio 18 – gegužės 13
Jautis: gegužės 13 – birželio 21
Dvyniai: birželio 21 – liepos 20
Vėžys: liepos 20 – rugpjūčio 10
Liūtas: rugpjūčio 10 – rugsėjo 16
Mergele: Rugsėjo 16 – spalio 30
Svarstykles: spalio 30 – lapkričio 23
Skorpionas: lapkričio 23 – lapkričio 29
Gyvatnešis: Lapkričio 29 – gruodžio 17
Šaulys: gruodžio 17 – sausio 20
Taip pat astrologija nekreipia dėmesio į tai, jog palaipsniui vyksta
vadinamoji precesija, t.y. kinta Žemės ašies padėtis ir nuo to kinta
žvaigždynų bei Saulės padėtis dangaus skliaute. Taigi Saulė 2013 metų
birželio 23 d. bus visai kitoje padėtyje nei tą pačią dieną prieš 2000
metų. Tačiau astrologijai tai nėra svarbu.
Per pastaruosius 2000 metų, astronomija padarė nemenkų atradimų,
pakeitusių visą pasaulėvoką, tačiau astrologija ir toliau laikosi
pasenusių koncepcijų. Pavyzdžiui, dabar žinoma, jog žvaigždynai susideda
iš viena nuo kitos nepriklausomų žvaigždžių, jos niekaip tarpusavyje
nesusijusios apart to kad mes jas matome senovėje nustatyto piešinio
(kuris, beje, per tą laiką irgi yra pakitęs) pavidalu. Dar vienas
pavyzdys galėtų būti tai, jog iš dvidešimties, Šaulio žvaigždyno
žvaigždžių, didžioji dalis iš jų visiškai nėra žvaigždės, tai yra plika
akimi matomos galaktikos.
Kitas svarbus dalykas, tai, jog astrologija vis dar laikosi
ptolemėjiškos koncepcijos ir Saulė bei Mėnulis vis dar laikomi
planetomis.
Mokslininkai neatranda jokių įrodymų, jog žvaigždės kaip nors veikia
žmogaus likimus. Vienintelis dalykas kas mus išties veikia, tai
gravitacija. Tačiau ji tokia nežymi, jog greta esančio automobilio
gravitacijos poveikis yra daug didesnis nei Kentauro alfos, arčiausiai
prie Saulės sistemos esančios žvaigždės gravitacinis poveikis.
Astronomija per pastaruosius 100 metų atrado begalę įdomių dalykų:
kvazarai, pulsarai, juodosios skylės ir t.t., tačiau astrologija jų
neįtraukė į savo koncepcijas, o juk logiška, jei jau žvaigždės daro
poveikį žmogaus likimui, tai ir šie dangaus kūnai turėtų daryti vienokį
ar kitokį poveikį pasaulio likimui.
Žemėje yra didžiuliai rajonai į šiaurę ir į pietus nuo speigiračių,
kuriuose visą pusmetį Zodiako žvaigždynai išvis nėra matomi. Taigi
sudaryti horoskopą ten gimusiems žmonėms būtų itin sudėtinga.
Abejotinos vertės šaltiniai
Astrologai teigia, jog jų propaguojamo mokslo tikrumą įrodo jo
senumas. Teigiama jog tai laiko patikrinta sistema ir todėl ja galima
neabejoti, o tai jog per tiek šimtmečių ji nepakito tik įrodo tai jog
senovės astrologai viską padarė teisingai. Daug kas galvoja jog jei
kokia nors sistema praėjo laiko išbandymą, tai ji yra moksliškai
pagrįsta.
Tačiau idėjos senumas nėra argumentuotas įrodymas, jog sistema
atitinka realybę, juk dabar jau žinome, jog Ptolemėjaus sistema iš esmės
buvo klaidinga, tačiau tai niekaip nesustabdo astrologijos
populiarėjimo. Sistemos egzistavimas tokį ilgą laiką gali būti pagrįstas
ne moksliškumo, o tuo jog ja tiesiog tikima, nepaisant jokių mokslinių
argumentų. Jei laikas yra svarus argumentas, tada reikia tikėti ir
kitokiais tūkstantmečius egzistuojančiais tikėjimais, pavyzdžiui Voodoo
magija, ji juk irgi sena, tačiau tada reiktų abejoti ne tokiais senais
veikalais, kaip Einšteino darbai, jie juk neseni ir be to dabartinių
mokslininkų dažnai kritikuojami.
Jei paklausinėtumėte draugų ir pažįstamų, tai būtinai rastumėte tokį
kuris galėtų jums patvirtinti, jog horoskopų pranašystės išties pildosi.
Tokie liudijimai paprastai vadinami nesisteminiais liudijimais. Tokie
liudijimai išties gali pasirodyti patikimais, nes išplaukia iš patikimų
žmonių. Tada tiesiog neatkreipiamas dėmesys į tai, jog visi žmonės
klysta, į tai, jog net protingus žmones galima apgauti. Pamirštama, jog
tokie pavieniai atvejai dar nieko neįrodo, juk vienam nutikimui galime
atrasti tūkstančius priešingų nutikimų, kada astrologinės prognozės
neišsipildė.
Neatkreipiamas dėmesys, jog nesisteminiams liudijimams būdinga, tai,
jog pasakojantysis pats tuo tiki, tai, jog perpasakojant pasakojimą daug
kartų jis pasidengia vis naujais faktais, kurių primąsto pats
pasakojantysis. Tie faktai gimsta nesąmoningai, dėl sąmonės gebėjimo
apgauti save pačią, tai vadinama melagingais atsiminimais.
Kitas reiškinys kuriuo remiamasi norint įrodyti astrologijos
populiarumą yra jos populiarumas. Įvedus žodį „astrologija“ į google
paieškos sistemą, išmetama daugiau kaip 30 mln nuorodų, o juk tiek
nuorodų negali būti klaidinančios. Daugelis žurnalų ir laikraščių
spausdina teigiamus straipsnius apie astrologiją, per televiziją dažnai
pasirodo žymiausia Lietuvos astrologė Palmira, o kaip žinia dauguma
žmonių neturi kritinio mąstymo, tad tokia iš žiniasklaidos išplaukiančia
informacija pasitikima aklai. Taigi, pasikartosime dar kartą:
populiarumas nėra joks įrodymas, jog sistema atitinka realybę.
Remiantis autoritetu
Kartais remiamasi argumentu, jog didieji žmonijos mokslininkai, tokie
kaip Galilėjus, Kopernikas, Ticho Bragė, taip pat tikėjo astrologija.
Tačiau čia pamirštama tai, jog jei žmogus yra kokios nors srities
specialistas, nereiškia, jog jis gerai išmanys kitus dalykus.
Štai pavyzdžiui, jei Zigmundas Froidas kalbėtų apie psichoanalizę,
būtų pravartu įsiklausyti į jo nuomonę, tačiau vos jam prakalbus apie
astrofiziką, jo kompetencija smunka. Taip yra ir su visais
mokslininkais. Nors minėtieji astronomai ir išmanė to laikmečio
astronomiją ir padarė nemenkus atradimus, tačiau astrologija nebuvo
pagrindinė jų tyrimų sritis.
Norėdami nustatyti ar žmogus yra kokios nors srities specialistas
turėtumėte sau užduoti kelis klausimus: Ar turi žmogus šiuolaikišką
išsilavinimą atitinkantį sritį apie kurią jis kalba, bei ar tai ką jis
kalba atitinka šiuolaikinio mokslo koncepcijas?; Ar asmuo turi
pripažinimą toje srityje kurioje kalba?; Ar jis turi praktikos toje
srityje?; Ar jis susigaudo naujausiuose atradimuose, nes mokslas taip
sparčiai keičiasi, jog prieš 20 metų gajos koncepcijos dabar gali būti
beviltiškai pasenusios?; Ar jis yra gerbiamas tos pačios srities kolegų,
o gal kaip tik peikiamas?
Šie klausimai tinka bet kokiai sričiai, nebūtinai pseudo mokslinei.
Autoritetas yra svarbus dalykas, tik tiek, kad dažnai žmonės
nekvestionuoja „autoritetų“ ir priima viską už gryną pinigą, tas ypač
jaučiama susidūrus su tokiais pseudo mokslais kaip astrologija.
Paprastai pasitikima „autoritetu“ todėl, kad jis „protingai“ šneka.
Tačiau, kaip sakoma, moksle didžiausios nesąmonės buvo išsakytos rimta
veido išraiška.
Astrologijos patikimumo tyrimai
Žvelgiant iš dabartinio mokslo pozicijų, astrologija tėra vienas iš
eilinių pseudo mokslų. Tačiau dažnai žmonės dėl istoriškai
susiklosčiusio pavadinimo turinčio savyje graikišką žody „logos“,
apibrėžiantį kokią nors mokslo kryptį, dažnai laiko ją rimtu mokslu.
Tačiau tai vis tik nėra mokslo sritis. Visų pirma astrologija
nesuderinama su dabartinio mokslo metodologija.
1975 metais, 186 pasaulinį pripažinimą turintys mokslininkai (tame
tarpe ir 18 Nobelio premijos laureatų) paskelbė savo pareiškimą
skelbiantį, jog astrologija yra pseudo mokslas. Šiame pranešime jie
nerimavo, jog žiniasklaida skiria ištisus puslapius astrologijai ir
kitiems pseudo mokslams. Toliau buvo dėstoma, kodėl šie mokslininkai
mano jog astrologija negali būti vadinama mokslu.
Žinoma, atliekami ir tendencingi tyrimai, kurių tikslas yra parodyti,
jog astrologinės prognozės yra patikimos. F. K. Veličenko, vienas iš
„Profesionalių astrologų sąjungos“ steigėjų (Rusija), chemijos mokslų
daktaras, mano jog astrologija yra kažkas tarpinio tarp religijos ir
mokslo.
2000 metais, Indijos, o ir viso pasaulio mokslininkai buvo
nustebinti, kai Indijos valdžia skyrė nemenką finansavimą
universitetams, kurie sutiko į savo dėstomų dalykų kursą įtraukti Vedų
astrologiją. Kiekvienas universitetas gavo 1,5 mln rupijų. Į šį
pasiūlymą atsiliepė 35 universitetai.
Kalbant apie astrologijos patikimumo tyrimus, kiek jų bebuvo atlikta,
nei vienas nepatvirtino jog astrologijos principai iš tiesų veikia.
Visi tyrimai, siekiant išsiaiškinti ar žvaigždės daro kokią nors įtaką
žmogaus likimui, nedavė teigiamų rezultatų. Kiek buvo bandoma tirti
astrologų pranašystes, nei vienas neviršijo statistinių atsitiktinio
spėjimo rezultatų.
Žinoma, yra tyrimų kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir
patvirtinantys astrologijos patikimumą. Vienas iš tokių tyrimų gavo
Marso efekto vardą. Vienas žinomiausių šio reiškinio tyrėjų yra Mišelis
Goklenas. Jis sulygino didelį kiekį žmonių gimusių tą pačią dieną su jų
profesijomis. Rezultatas buvo nevienareikšmis. Golkeno tyrimas paneigė
daugelį astrologinių koncepcijų, tame tarpe ir horoskopų patikimumą.
Tačiau, kai kurie kiti tyrimai parodė tam tikrą dėsningumą, žmonių
gimusių tą pačią dieną. Tačiau tyrimas buvo pripažintas netiksliu, nes
žmonės buvo atrinkinėjami pagal tam tikrus duomenis, tad nebuvo
laikomasi mokslinio metodo.
Mišelis Goklenas padarė dar vieną eksperimentą, ji išrinko vieno iš
Prancūzijos žmogžudžių horoskopą ir išsiuntė jį 150 asmenų. Laiškuose
jis paprašė įvertinti, kiek tas horoskopas jiems tinka. Net 94 %
apklaustųjų atsakė, jog šiame horoskope atpažįsta save.
Nemenką kritiką astrologinėms asmenų charakteristikoms išsakė
Bertramas R. Foreris. 1984 metais Foreris pravedė psichologinį
eksperimentą. Jis savo studentams išdalino asmens aprašymus paimtus iš
horoskopų, nepaisant jokių priklausomybių vienam ar kitam ženklui.
Respondentai manė, jog tai moksliškai atliktos analizės. Respondentai
turėjo įvertinti kiek šie aprašymai atitinka jų asmenybes (1 reiškė, jog
ne atitinka, 5 – atitinka visiškai) vidutinis įvertinimas buvo 4,26
balo. Eksperimentas buvo pakartotas kelis kartus su skirtingais
žmonėmis, tačiau rezultatas buvo toks pats.
Pasirodo, jog žmonės negeba objektyviai savęs vertinti, tad tas pats
horoskopo aprašymas gali tikti praktiškai bet kokiam žmogui. Šis
eksperimentas buvo pavadintas Barnumo efektu. Mokslininkai mano, jog
Barnumo efektas yra būtent tai kas daro astrologiją, chiromantiją ir
kitus panašius pseudo mokslus tokius populiarius ir „patikimus“.
Pačiu patikimiausiu, astrologiją sukritikuojančiu tyrimu laikomas
eksperimentas pradėtas, anglų mokslininkų, dar 1958 metais.
Eksperimentas vyksta ir dabar. Mokslininkai tyrė daugiau kaip 2000
asmenų, gimusių tuo pačiu metu (gimimo intervalas galėjo skirtis ne
daugiau nei 4,8 minutės). Laikantis astrologijos koncepcijų, tokie
žmonės turi būti panašūs charakteriu, pomėgiais, darbo pobūdžiu,
sveikata šeimynine padėtimi, intelekto lygiu ir t.t.. Tiriamieji buvo
stebimi maždaug šimtu parametrų. Jokio panašumo tarp šių „astrologinių
dvynių“ nebuvo pastebėta. Šie žmonės buvo tiek pat skirtingi, kaip ir
gimę po kitu ženklu.
Psichologijos daktaras Bernardas Silvermanas ištyrė 2978 šeimų ir 478
išsiskyrusių porų. Jis norėjo išsiaiškinti ar gimimo datos ir
astologinių ženklų „suderinamumas“ turi įtakos šeimos tvirtumui.
Paaiškėjo, jog „nesuderintos“ poros skirdavosi nei dažniau, nei rečiau
už „suderintas“.
Fizikas Džonas Mak-Džervis išstudijavo 6000 politikų ir 17000
mokslininkų gimimo datas bei biografijas. Patikrinimas parodė, kad
abiejų žmonių grupių gimimo laikas buvo visiškai atsitiktinis. Panašius
tyrimus atliko ir M. Gauquelinas bei R. Culververis, o ir daug kitų
mokslininkų. Visų jų rezultatai tie patys: zodiako ženklai neturi įtakos
profesijos pasirinkimui, sveikatai ir kitiems faktoriams.
1987 m. G. Deanas išdalino 22 žmonėms jų horoskopus, prieš tai
sumainęs juos su visiškai „priešingų“ ženklų horoskopais. Net 95 %
apklaustųjų manė, kad jų charakteriai aprašyti teisingai.
Taigi ar verta pasitikėti horoskopais spręskite patys. Mokslas jau ne
kartą tarė savo žodį prieš šį pseudo mokslą, o ir loginių argumentų
prieš jį yra daugiau nei už jį, tad ar leisite save apgaudinėti yra jūsų
reikalas.
Straipsnio autorius: Gabrielius E. Klimenka, paragraf 78