Pietų Korėjos kelto avarija – ritualinė žmogžudystė

Tai yra pati tikriausia ritualinė žmogžudystė, nes incidentas įvyko po 2014 m. balandžio 15 d. mėnulio užtemimo.

Iš pradžių kelios ištraukos apie Pietų Korėjos kelto avariją iš oficialių šaltinių:

Balandžio 16 dieną avariją patyrusiu "Sewol" keltu plaukė 476 keleiviai. Oficialiai buvo patvirtinta, kad aukų yra 273. Iš skęstančio laivo išsigelbėjo tik 172 žmonės, įskaitant kapitoną ir daugelį įgulos narių. Pietų Korėjos pareigūnai nustatė, kad avariją patyrusio kelto šturvalo tuo metu buvo trečias pagal rangą šturmanas. O dar vėliau paaiškėjo, kad jis buvo parūkęs marichuanos.

Iki šiol vis dar neaišku, kodėl laivas patyrė nelaimę labai ramioje jūroje, tačiau įtariama, kad keltas galėjo kliudyti povandeninę uolą arba labai smarkiai pasukti, todėl prastai išbalansuotas krovinys suvirto į vieną borto pusę. Nelaimę tiriantys pareigūnai taip pat patvirtino, jog incidento metu keltą valdė ne kapitonas, o trečias pagal rangą šturmanas.

Vėliau buvo dar parašyta:  „Kapitonas nevadovavo, kai įvyko avarija.  „Sewol“ kapitonas Lee Joon-seokas, tapęs visuomenės įtūžio taikiniu dėl to, kad paliko savo laivą, kai jame tebebuvo įstrigę šimtai žmonių, avarijos momentu buvo „laivo gale“. Taigi, žmogus žinojo viską ir laukė, kol įvyks tragedija pakankamai saugioje laivo vietoje.

Laive buvo Korėjos moksleiviai, o tų, kurie nebuvo išgelbėti, tėvai piktinasi, anot jų, neadekvačiais pareigūnų veiksmais.

Kaip rašo spauda, kapitonas Lee Joon-seokas ir 28 įgulos nariai, sėkmingai išsigelbėjo. Po to jis atsiprašė aukų ir jų artimųjų, tačiau nepateikė jokio aiškaus paaiškinimo, kodėl „Sewol“ apvirto, nes negi atskleis tiesą?

Kai kurių ekspertų nuomone, tas staigus posūkis galėjo išjudinti laive buvusius sunkius krovinius (toks staigaus manevro tikslas greičiausiai ir buvo). Krovinys – tikrai nemažas. Laive buvo per 150 automobilių, kurie pradėjo judėti ir sumažo laivo stabilumą. Todėl keltas smarkiai pasviro ir galiausiai apvirto. Tačiau kiti kėlė prielaidą, kad posūkis galėjo įvykti dėl susidūrimo su povandeniniu rifu arba kitokiu pasinėrusiu objektu.

Tyrėjai aiškinasi ne vien avarijos priežastis, bet ir kelia klausimus, kodėl keleiviams buvo liepta likti savo kabinose ir vietose maždaug 40 minučių po to, kai laivas pradėjo svirti.

Kas yra ritualinė žmogžudystė?

Teroristų ataka, kriminalinis nusikaltimas, karinė intervencija, spalvotoji revoliucija, gatvių riaušės, karas, technogeninė ar klimatinė katastrofa su aukomis, pandemija, epidemija. Tikslas – sukelti kuo didesnę gyvų žmonių emocine reakciją į patį faktą, suskaldyti visuomenę, sukelti pyktį, liūdesį, nerimą, keršto troškimą.

Kartais po tokių „aktų“ žadinami patriotiniai jausmai ir pan. Tokiais atvejais gyvi žmonės atiduoda daug energijos, kuri traktuojama kaip auka dievams.

Fataliniai reisai

Aukomis pasirenkami žmonės, kurie negali pasipriešinti. Dažniausiai tai yra civiliai asmenys, vaikai, moterys, vyresnio amžiaus žmonės, tam, kad emocinė reakcija į faktą būtų dar stipresnė.

Technogeninėse katastrofose žmonės neturi galimybių pasirinkti, išskyrus vieną – mirti. Energetiškai, informaciniame lauke susiformuoja fataliniai reisai. Orlaivių, laivų, traukinių, autobusų keleiviai keistomis aplinkybėmis susirenka tie, kurie jau būna įspėti kad mirs arba patys pasiruošę mirti.

Informacija jie gauna per sapnus, per keistus reiškinius, nuojautas, lyg siela žinotų iš anksto, kad jos kelias baigtas. Kartais net likimo linijos koreguojamos taip, kad būtent tas, o ne kitas žmogus patektų į fatalinį reisą. Jeigu žmogus gyvena bioroboto gyvenimą ir nelavina dvasinių gebėjimų, tokių, kaip nuojauta, intuicija, jo likimo linijomis žaisti labai paprasta. Tai daro ateiviai, demoniškos tarnybos, darydamos korekcija likimų knygoje, t. y. kauzualiniame arba informaciniame lauke. Dėl to dalis žmonių ir patenka į fatalinius reisus.

Nemaža dalimi ir pats žmogus prisišaukia tas aplinkybes, dėl kurių yra pakeičiama jo likimo linija. Gali būti taip, kad jis sutinka, jo likimo linija būtų pakeista. Kita dalis fatalinių reisų keleivių jau gimę pasąmonėje žino, kad jiems teks išeiti iš gyvenimo avarijos metu. Toks apsisprendimas ar žinojimas galėtų reikšti, kad to žmogaus artimiesiems skiriamas išbandymas ir pamoka, kurią turi išmokti. Tokie žmonės avarijos metu dažniausiai būna ramūs, nes jų likimas pasąmonėje jiems patiems yra aiškus.

Ritualinės žmogžudystės prasmė

Tai paaukojimas dievams, t. y. energijos atidavimas demonams, ateiviams, mainais už lojalumą, pagalbą, palaikymą, jėgą, valdžią, pinigus, gerovę, įtaką ir t.t.

Ritualinės žmogžudystės rengiamos numerologiškai ir astrologiškai svarbiomis datomis, mėnulio, saulės užtemimų metų arba išvakarėse. Tokiu būdų įprasminant tam tikrus kodus, simbolius, šifrus, kurie skirti komunikacijai su paralelinių pasaulių būtybėmis, ateiviais, demonais. "Sewol" kelto tragedija irgi neatsitiktinai parinkta mėnulio užtemimo išvakarėse - 2014 m. balandžio 15 d.

Ritualinių žmogžudysčių iniciatoriai

Tai slaptos okultinės grupės, praktikuojančios ne žemiškos kilmės svetimo proto struktūrų garbinimą, tikint už tai gauti atlygį: pinigus, turtus, valdžią, įtaką ir t.t. Tokiomis organizacijomis derėtų vadinti masoniškas ir paramasoniškas ložes, įvairios pakraipos slaptus įtakingų žmonių klubus, sektas, pasaulio vyriausybės, slapto šešėlinio isteblišmento atstovų klubus bei "apskritus stalus". Dažniausiai jų išpažįstamos religinės nuostatos yra antižmogiškos ir satanistinės, paremtos puikybės manija, kliedesiais, haliucinacijomis, prieraišumu ir lojalumu ne žemiškam, svetimam protui.

Ritualinių žmogžudysčių vykdytojai

Tai žemesnių laipsnių masonų ložių nariai (žr. Breiviko atvejis Norvegijoje), sektų nariai, specialiųjų žvalgybos tarnybų kariai, privačių karinių organizacijų nariai, teroristai, kriminaliniai nusikaltėliai.

Ritualinių žmogžudysčių vykdytojai gali būti eiliniai žmonės. Tokie žmonės valdomi per mikrochipus-implantus, arba jų psichika yra traumuojama dar vaikystėje. Toks žmogus, padaręs nusikaltimą dažniausiai nesuvokia kodėl taip pasielgė. Pilotai ir vairuotojai dažnai būna kelis dešimtmečius atidirbę profesionalai, tačiau, apklausos metu policijoje negali pasakyti, kodėl pasuko mašinos vairą ne ten kur reikia. Kiti antrina, jogbuvo kaltos geopatogeninės zonos, kurių daug keliuose, geležinkeliuose ir netgi jūrose. Tačiau geopatogeninės zonos gali būti tik įvykių katalizatoriai, bet ne pačios incidentų priežastys. Juk ne visi automobiliai patiria avarijas geopatogeninėje zonoje, o tik tie, kurių keleiviai to nori arba yra tam pasiruošę, nes toks yra "likimas".

Nusikaltėliai, kurie vykdo ritualines žmogžudystes dažnai pasiteisina, kad negalėjo savęs valdyti, nežino, kodėl paėmė į rankas ginklą. Jie tikina, kad girdėjo Dievo balsus, kuris liepė įvykdyti „keršto aktą“, „atlikti misiją“. Todėl dažniausiai ritualinių žmogžudysčių vykdytojai nurašomi kaip psichiškai nesveiki, ištikti afekto būsenos ar pan. Ir tuo ikiteisminis tyrimas dažniausiai baigiamas, nes paprasčiausiai nėra ką teisti. Tokie žymūs kileriai, kaip ex-masonas norvegas Breivikas, iššaudęs vaikus saloje, gauna labai simbolines bausmes.

Ritualinės žmogžudystės vykdomos ne tik kaip auka dievams. Dažnai tai sutampa su mirties bausme, kuri skelbiama sulaikytiems karo belaisviams, priešams ar kitaminčiams. Vatikanas irgi vykdė ritualines žmogžudystes inkvizicijos laikais. Taip ritualinės žmogžudystės praktikuojamas šėtono garsintojų apeigose, o aukomis pasirenkami nekalti vaikai. Kuo auka nekaltesnė, tyresnė, tuo ji vertingesnė. Todėl naudojami kūdikiai ir vaikai. "Sewol" kelte buvo daug įvairaus amžiau vaikų, kurių gyvybių gelbėtojams išgelbėti nepavyko.

Tipiškas ritualinės žmogžudystės atvejis

Kaip skelbia konspirologiniai ir ufologiniai šaltiniai, Pietų Korėjos kelto nelaimė – tipiškas ritualinės žmogžudystės arba paaukojimo dievams, ateiviams ir demonams atvejis. Kapitonas – nieko nežino, avarijos aplinkybės mistinės, tyrėjai iki šio negali atsakyti į jokius klausimus. Korporatyvinės komunikacijos pranešimai apie incidento aplinkybes skamba neįtikinamai, daug nutylėjimų ir šalutinės mažareikšmės informacijos, kuri užgožia esmę.

Šiuolaikinės ritualinės žmogžudystės dažniausiai įforminamos, kaip technogeninės avarijos, teroristinės atakos, lokalūs etniniai konfliktai (Pietryčių Ukraina). Dažnai ritualinės žmogžudystės turi kelis informacinius sluoksnius, nes tai yra daugiamatės logikos reiškiniai. Viename lygmenyje, kuris skirtas liaudžiai ir žiniasklaidai paaukojimo aktas pakeikiamas kaip nelaimė ar kriminalinis nusikaltimas. Kitame lygmenyje tai yra absoliuti beprasmybė, trečiame – auka dievams-ateiviams. Diktatoriai, tokie, kaip Leninas, Stalinas, Hitleris, Mao, Putinas, Obama – praktikuojantys satanistai. Pavyzdžiui, čečėnų teroristų ataka Nord-Ost,e, Maskvoje, prieš 10 metų buvo Putino surežisuota satanistinė orgija. Antrasis Čečėnijos karas – taip pat ritualinė žmogžudystė. Labiausiai žinoma JAV ritualinė žmogžudystė – 9/11, t.y. Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių susprogdinimas 2001 metais, Afganistano ir Irako karai, Serbijos bombardavimas, Costa Concordia kruizinio laivo avarija prie Sicilijos 2008 metais ir daugelis kitų

Lietuvoje žymiausia pastarųjų metų ritualinė žmogžudystė – vadinamojo „violetinė“ Kedžio istorija. Tai buvo grynai masoniško žanro „operacija“ su visomis iš to išplaukiančiomis aplinkybėmis. Viskas kaip iš masoniško provokacijų vadovėlio. Apie tai tegul kiekvienas svetainės skaitytojas pagalvoja savarankiškai.....

Galima tik spėlioti, kodėl prireikė ritualinės žmogžudystės Azijos kontinente. Kai kurie konspirologiniai šaltiniai įtaria (http://shantiphula-intl.blogspot.com/2014/05/sewol-incident-likely-to-be...), jog tai galėjo būti perspėjimas arba kerštas Pietų Korėjai dėl kokių nors grynai finansinių dalykų. Incidentas sukeltas iš Obamos administracijos pusės. Be to, įtariama, kad kelto savininkai priklausė sektai, kuri kažkaip susijusi su liūdnai pagarsėjusia Aum Sinrike, tačiau tyrėjam tai nesukėlė jokių papildomų klausimų.

Kaip ir zarino dujos Tokijo metro, taip ir šis incidentas be galo neįprastas. Atsakymų jokių nėra, galai į vandenį.