Mokslininkas, pripažįstantis pomirtinį gyvenimą

Pasaulyje žinomas kardiochirurgas, širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje bei širdies chirurgijos centro Kaune įkūrėjas. Ambasadorius, ministras, visuomenės veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Mokslininkas, tyręs ir taikęs kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, šiandien kalba apie sielos virpesius, neuronų veiklą širdyje ir pripažįsta pomirtinį gyvenimą. Tai – akademikas Jurgis Brėdikis. Galite tuo patikėti?

Pokalbiui akademikas renkasi kėdę prie sienos, kad už nugaros nieko nebūtų. "Joks žvėris į rato vidurį neina. Dėl saugumo", – nusišypso.

– Ne tik gyvybę, bet ir sveikatą reikia saugoti? Pirmiausia – širdį, kurią esate išanalizavęs po ląstelę? Tačiau ir apie ją dabar kalbate visai kitaip, nei tais laikais, kai operavote naujais metodais. Kas pasikeitė?

– Nors ir esu buvęs sveikatos apsaugos ministru, mane domina ne sveikatos sistemos organizavimo klausimai, nes tai – politika, o žmogus, jo sveikata ir medicina kaip mokslas. Į tai gilindamasis atrandu daug naujo ir džiaugiuosi man duota galimybe dalytis tomis žiniomis. Anksčiau tai buvo profesiniai dalykai – pasimokyti į Kauną atvažiuodavo specialistų iš kitų šalių. Dabar tai, ką sužinau, perteikiu savo knygose, paskaitose, renginiuose.

– Patarimų esmė – kaip būti sveikam? Juolab kad modernioji medicina tik gydo, bet nepadeda saugoti sveikatos?

– Daug kas manęs klausia, kaip išlikti sveikam. Kaip ir visur, turime ieškoti. Yra daug šaltinių, reikia rasti savus, įsiklausyti į save. Dabar žmonės paklydę tarp informacijos, patarimų, neretai visai priešingų. Pavyzdžiui, sakoma, druskos, cukraus nevartok. O po kiek laiko pasigirsta nuomonė, kad tai – nieko blogo. Aš nustojau gilintis į dietas ir supratau, kad žmogui svarbiausia pačiam pajausti, kas tinka, kas ne, ir laikytis saiko.

Nuostabus žodis – saikas. Jis visur tinka. Jei darboholikai-perfekcionistai mano, kad elgiasi labai gerai, patikrinus sveikatą paaiškėja, kad tai žalinga. Tokie žmonės nemoka atsipalaiduoti, neturi laiko poilsiui, savo pomėgiams. Mityboje dar daugiau saiko trūksta, taip pat ir su alkoholiu, fizine mankšta.

Dažnai sakoma, kad sportas ir sveikata yra sinonimai. Tačiau didysis sportas sveikatai yra didžiausias antonimas. Tai aprašiau savo knygoje "Ties riba". Tie, kurie žavi mus sporto aikštelėse, stadionuose, yra vedami patriotizmo, garbės, pinigų. Bet jie eikvoja tai, kas brangiausia, – sveikatą. Yra puikios aparatūros, kuri tikrina sportininką ne ramybės būsenos, o atliekant veiksmus, bet ji negali parodyti, kas vyksta per rungtynių kulminaciją ar finišą, kai viršijamos žmogaus fizinės ir psichikos jėgos. Dėl to įvyksta staigios mirtys. Jaunų, daugiausia sveikatos turinčių žmonių. Nuo to gali apsaugoti saikas.

– Kaip pajausti saiko ribą? Kaip atsirinkti autoritetus sveikatos srityje?

– Anksčiau būčiau pasakęs, kad žmogus turi sugebėti visa tai įvertinti savo protu. Dabar kalbu kitaip: lemia širdies balsas, vidinis jausmas, nuojauta, ką slopinome savyje metų metais. Matau realų mechanizmą, kaip tai veikia.

Gyvename virpesių pasaulyje. Kiekvienas daiktas, objektas ar subjektas turi savo vibraciją, virpesių dažnius: ir stalas, ir jūs, ir aš, ir maistas taip pat. Gyvūnai, išlikusių laukinių tautų gentys lengvai jaučia virpesius, nes turi stiprų ryšį su gamta, ir pagal virpesius nevartoja to, kas nesiderina, nėra harmoninga. Čia yra esmė.

– Nejaugi civilizacija iš mūsų atėmė visa tai? Ar nebegalima to ryšio, pojūčių susigrąžinti?

– Tai sugrįš. Ateityje žmogus jam paskirtą vaistą palaikys rankoje ir pajaus, ar tas vaistas jam tinka, nes jis skleidžia virpesius. Yra toks senas posakis: pažink save. Reikia į save įsigilinti, kad sugebėtum įvertinti mažiausią savo virptelėjimą. Jauni žmonės, kurie galvoja, kaip toliau gyventi, kurie jaučia atsakomybę už šeimą, ne vien save, domisi savęs pažinimu. Žmogus nėra vien kūnas. Tai ir fizinė, ir metafizinė būtybė, turinti ir dvasinį pasaulį, kuris siejasi ir su anapusiniu. Visa tai žinant, ateina naujų galimybių.

– Jūs tikite anapusiniu pasauliu, pomirtiniu gyvenimu?

– Taip. Daug ko negalima apčiuopti, bet yra empirinis įrodymas. Jei daug žmonių yra matę nimbą, čakras, aurą, kodėl tai neigti? Daug tuo netikinčiųjų yra ir dabar, nes tokią logiką lemia išankstinis nusistatymas, skepticizmas.

O juk jau yra aparatų, kuriais galima išmatuoti aurą, biolauką. Mokslininkai įrodė, kad beždžiones, gyvenančias Europoje, išmokius kokio nors veiksmo, jį sugeba atlikti tos pačios rūšies beždžionės Afrikoje. Tai veikia per atstumą. Pagal mokslininko Rupperto Sheldrake'o teoriją yra morfogeniniai laukai, kuriais visi esame susiję. Atrodo, netikėtai šauna mintis apie seniai matytą žmogų, ir jį sutinkame arba jis mums paskambina. Šuo jaučia, kada grįžta šeimininkas, ir bėga jo pasitikti netgi tuomet, jei grįžta neįprastu laiku. Ryšiai tarp gyvūno ir jo šeimininko, tarp mylinčių žmonių yra labai stiprūs. Šie ryšiai persikelia ir į anapusinį pasaulį. Kodėl sapnuojame mirusius, jie ateina mūsų perspėti?

Yra ir kita tų ryšių pusė. Tai – tarpusavio poveikis, jis gali būti ir neigiamas. Užkerėjimai, pikti palinkėjimai atsiliepia fiziškai. Naudojant mokslininko Konstantino Korotkovo aparatą aurai užrašyti akivaizdu, kad mintyse ar žodžiais pagrasius, pavyzdžiui, žydinčiai gėlei: "Aš tave sudraskysiu", paties grasintojo aura subyra. Grasinimas grįžta bumerangu, kuris trenkia per energinį lauką.

– Gal galite patarti, kaip visa tai pasitelkti gėriui skleisti?

– Jei visi žinos, kad kiekviena pikta mintis, ketinimas yra didelė jėga, energija, kuri gali materializuotis – bus atsargūs. Kiekvieną dieną ir taip esame puolami visokių neigiamų virpesių, signalų, todėl norėdami apsiginti turime gyventi neįleisdami į save negatyvo: nebūti su tais, kurie užsiima žemais dalykais, yra pikti, nepatenkinti. Galima susikurti aplinkinį ir vidinį lauką, kuris apsaugo.

– O norint išgyvendinti blogį, kaip paveikti jį skleidžiančiuosius?

– Yra atlikta labai daug mokslinių tyrimų, įrodančių, kad blogis paveikiamas gėriu, nesavanaudiška meile, maldomis.

– Tikite maldomis? Yra sakoma, kad žmonės į Dievo tikėjimą atsiverčia susidūrę su mirtimi ar sunkiai susirgę. Jūs esate sveikas ir žvalus?

– Man visa tai atėjo savaime. Anksčiau į besimeldžiančius žmones žiūrėjau skeptiškai. Galvojau, kad jie tai daro mechaniškai. Palaipsniui suvokiau, kad norint turėti savo kontaktą su Didžiuoju Kūrėju, galima melstis ir savais žodžiais.

Plačiai atliekami moksliniai tyrimai įrodo maldos poveikį. Pavyzdžiui, grupė žmonių meldžiasi už tyrime dalyvaujančių širdies priepuolius kenčiančių ligonių grupę. Meldžiasi visą mėnesį, kasdien. Ligoniams atliekami sveikatos tyrimai: širdies elektrokardiografija, galvos smegenų encefalografija, registruojami priepuolių dažniai, vaistų dozavimas ir vartojimas. Daugybės tyrėjų išvada ta pati: patikimai geresnė sveikata tų, už kuriuos meldžiamasi. Ligoniai net nežino, kad už juos meldžiamasi. Yra ir kitų įrodymų, kaip maldos paveikia teigiamai.

Neseniai susipažinau su JAV, Kalifornijos širdies matematikos instituto mokslininkų darbais. Buvo tiriami žmogaus širdies pulso arba, kitaip, susitraukimų dažnio pakitimai. Paaiškėjo, kad jie priklauso nuo fizinės kūno, proto ir sielos darnos. Šioje srityje dirbdami 20 metų nustatė, kad širdis tikrai yra mūsų emocijų centras, ne vien raumens gabalas. Širdyje yra jos atskira, autonominė nervų sistema, apie 40 tūkst. neuronų. Jie turi ryšius su galvos smegenimis. Pirmiausia širdis priima informaciją, mes ją pajaučiame, reaguojame, o tik paskui širdies nervinis aparatas siunčia signalus į smegenis. Taigi, atsakymą gali duoti širdis, ko protu neįmanoma nuspręsti, ir ji yra teisingesnė. Geriausias sprendimas tas, kurį darniai priima ir protas, ir širdis.

Širdies energiniai laukai lengvai pasiekia kitą žmogų. Užtenka vienos dešimtosios sekundės, kad pirmą kartą sutiktą nepažįstamąjį priimtum į savo širdį arba ne. Kita mokslininkų grupė nustatė, kad geomagnetiniai laukai veikia širdį, kaip mus veikia planetos, o mes veikiame jas. Pagal Karlą Jungą, kolektyvinė identiškai galvojančių žmonių nuomonė, maldos gali keisti aplinką, netgi pasaulį. Japono Masaru Emoto įsitikinimu, jei gėrio linkintys viso pasaulio žmonės sustotų prie upių, ežerų ir vandenynų ir linkėtų pasauliui gėrio, jis pasikeistų į gera. Šis mokslininkas atrado, kad sušaldyto švaraus vandens kristalai yra taisyklingos šešiakampės žvaigždės formos. Bet jei vanduo nešvarus – vaizdas chaotiškas. Tačiau mintys ir žodžiai, skirti vandeniui, gali viską pakeisti. Pakanka pasakyti: tu esi šventas, mylime tave, tu mums reikalingas, ir tuomet užšaldyto vandens kristalai būna taisyklingi.

– Ar mums tai pavyktų? Paprasta akimi kristalai nematomi, belieka tikėti?

– Tai įrodyta visiškai paprastai – mikroskopuojant. Sunkiau patikėti mokslininkais, kurie su Kozyrevo veidrodžiais – toks yra terminas – gali įveikti laiko ir erdvės ribas ir patekti į ateitį, praeitį, bet kurią pasaulio vietą. Aš dabar tuo domiuosi. Nežinau, ar spėsiu įveikti sakralinę geometriją, kuri buvo žinoma jau senų senovėje. Tai skaičių įtaka reiškiniams, jų energijos materializavimasis. Yra išlikę piešinių, schemų, ornamentų įvairių šalių urvuose, ant Egipto piramidžių ir kitų paminklų. Tai raktas suprasti universalius pasaulio dėsnius. Kai kurie mokslininkai – Wilhelmas Reichas, Nikola Tesla, dar keli buvo priartėję prie beribės visatos energijos supratimo, bet visi jie baigė gyvenimą ne savo mirtimi.

– Kodėl?

– Jei būtų atrastas tas absoliutus energijos šaltinis gamtoje, tai ką darytų tie, kurie iš naftos, iškasenų gyvena? Žiauriausiu būdu neleidžia toms naujienoms vystytis. Laikai, kai pirmykščiai žmonės gyveno darnoje su gamta, buvo idealūs. Arba kai dominavo matriarchatas. Kai vyrai atėjo į valdžią, pradėjo lietis kraujas, atsirado brutalumas, savanaudiškumas, gobšumas. Imu tikėti, kad egzistuoja masonų komitetas. Jų rankose yra viskas: farmacija, bankai, jie valdo valstybių prezidentus, net maisto gamyba jų rankose, grūdų fondas. Jie per visokius psichotropinius kanalus žmones daro zombiais, kad juos būtų galima valdyti.

– Jei pripažįstate Kūrėją, vadinasi, jis to nori?

– Galima galvoti, kad jis leido žmonėms rinktis. Visą laiką yra du poliai: teigiamas ir neigiamas, gėris ir blogis. Kai dėl savanaudiškumo ir gobšumo susiformavo tokių žmonių sluoksnis, apie žmogiškumą kalbos neliko. Karai, religinė nesantaika, miestų griovimas – ar įmanoma ką priešinti? Ir vis dėlto aš esu prie optimistų.

– Grįžkime prie žmogaus sveikatos ir medicinos. Transplantuota širdis turėtų jausti pokyčius, jei joje yra neuronų?

– Teigiama, kad donoro širdis ar kitas organas neturi nervinių ryšių su savo naujuoju šeimininku, ir džiaugiamės, kad širdis geba vykdyti savo mechaninę funkciją. Tačiau iš stebėjimų įdomu kas kita. Viena moteris po širdies persodinimo pajuto stiprų potraukį futbolui, pamėgo alų. Paaiškėjo, kad jos donoras buvo vyras, didelis futbolo ir alaus mėgėjas. Tai rodo, kad visa informacija yra ląstelių genome, DNR.

Labai įdomus bandymas atliktas su burnos gleivinės ląstelėmis. Jų buvo paimta iš žmogaus burnos ir nuvežta už dešimties mylių. Tada ląstelės lėkštelėje buvo prijungtos prie poligrafo – melo detektoriaus. Jų savininkui buvo sakomi priešingos prasmės žodžiai, rodomi smurto ir švelnaus, gražaus elgesio vaizdai. Tai, kad poligrafas sureagavo – nieko naujo, bet lygiai taip reagavo ir tos kelios ląstelės iš burnos gleivinės, esančios toli nuo šeimininko. Toks eksperimentas gali privesti prie ypatingų išvadų.

– Gaila, kad mokslui skiriama per mažai lėšų?

– Viskas turėtų tarnauti žmogui. O kiek Lietuvoje ministerijų, organizacijų, įstaigų, kurių veikla taip toli nuo visuomenės interesų? Ką tos įstaigos duoda konkrečiam žmogui? Kaune yra Energetikos institutas. Direktoriui sakiau: tiriat visokias energetikas, bet žmogaus – tai ne. Medikai ir biologai tiria molekules, nematydami viso žmogaus. Niekas mokslo institutuose netiria žmogaus virpesių, jo energinių laukų. Į bėdą įkliuvome su ginklavimusi ir netenkame labai daug pinigų, kuriuos būtų galima skirti mokslui.

– Kaip jūs jaučiatės, kaip saugote sveikatą?

– Stengiuosi išvengti streso, nuo kurio kenčia labai daug žmonių. Įdomu tai, kad kiekvienas į tą patį stresinį faktorių reaguoja skirtingai: vienas – smarkiai, kitas – vidutiniškai ar visai nereaguoja. Kartais juokingai atrodo koks nors konfliktas. Tereikia pažiūrėti į save iš šalies, ir paaiškės, kad nėra dėl ko pykti. Daug lemia teigiamas nusiteikimas, mąstymas.

Kiekvienas žmogus turi turėti savo antistresinę programą. Jau mokykloje būtina išmokyti kiekvieną mokinį ne vien sinusų ir kosinusų, bet ir būti moraliai stipriam, nepasiduoti stresui. Apskritai, jei žmogus supras kvantinę teoriją, holografiją, virpesių rezonansų mokslą, sinergizmą – supras ir daugiau. Sunku su kai kuriais žmonėmis kalbėtis, nes viskas priklauso nuo suvokimo lygio.

– Visa tai atsispindės jūsų naujausioje, jau šeštoje, knygoje? Kada ji pasirodys?

– Turėtų pasirodyti dar šiemet.