"Hitler Incorporated” - anglosaksų kūrinys

Pokalbis su istoriku Andrejumi Fursovu.

KLAUSIMAS. Šis mūsų interviu susijęs su TSRS pergale prieš Vokietiją, pradėti norėtųsi iš tolo: pamėginti išsiaiškinti nuo pačios pradžios, kokia buvo esminė karo priežastis, kokiu būdu niekam nežinomas jefreitorius Adolfas Hitleris atėjo į valdžią. Kas jam padėjo?

FURSOVAS. Hitlerį į valdžią stūmė visiškai skirtingos jėgos. Jis buvo patrauklus visai eilei struktūrų. Pirmiausiai tai buvo anglų ir amerikiečių korporacijos, antra - vokiečių korporacijos ir finansininkai, ir, pagaliau, tai buvo vokiečių aristokratija. Kitaip sakant, iš karto kelios grupės buvo suinteresuotos, kad kas nors atkurtų imperiją. 1930 metais ponas Šachtas, finansininkas, įkalbinėdamas kitus Europos finansininkus paremti Hitlerį, kalbėjo, kad tas žmogus sunaikins nacionalines valstybes Europoje ir bankininkai gaus Europos dydžio Veneciją. Kitaip sakant, jie rengėsi sukurti Eurosąjungą ir, atvirai kalbant, tegu europiečiams tai ir nepatinka, tačiau teisybė yra teisybė - pirmasis istorijoje Europos Sąjungą sukūrė Hitleris. Tai buvo vienas iš jam iškeltų uždavinių.

KLAUSIMAS. Ar turėjo įtakos karo eigai priklausomybė nuo šių ir kitų finansininkų, ypač tokių kaip labai dažnai šiame kontekste minimas Rokfeleris?

FURSOVAS. Rokfelkerių firmos ir struktūros kontaktavo su Hitleriu iki 1944 metų, Rokfelerių žmonės aktyviai kontaktavo su korporacija IG Farben. Vienas iš Rokfelerio žmonių Preskotas Bušas - dviejų prezidentų senelis ir tėvas - buvo 1943 metais teisiamas už "bendradarbiavimą su priešu" ir tada kitas Rokfelerių žmogus, advokatas Alenas Dalesas padėjo jam išsisukti. Tačiau neteisinga manyti, kad tiktai Rokfeleriai ir jų korporacija Standart Oil aktyviai investavo į Hitlerį. Netgi Rotšildai, tradiciniai Rokfelerių varžovai, padėjo Hitleriui kariauti.

Apskritai reikia pasakyti, kad "Hitler Incorporated" - tai anglų-amerikiečių išradimas, o nacių ideologija turi anglišką kilmę. Visas tas idėjas, kurias Hitleris paskelbė ir privedė iki loginės pabaigos III Reiche, buvo suformuluotos anglų mąstytojų dar XIX amžiuje.

KLAUSIMAS. Anglosaksų įtaka paaiškina ir "Keistąjį karą", o taip pat tai, kad vokiečiai neforsavo Lamanšo, nors turėjo tokią galimybę ir netrukus apskritai atidėjo Anglijos puolimo planą, susikoncentravę ties planu "Barbarosa"?

FURSOVAS. Viskas buvo truputėlį kitaip. Hitleris neforsavo Lamanšo dėl to, kad nenorėjo užkariauti Anglijos, jis visą laiką laukė, kol anglai susivienys su juo kovoje prieš Rusiją. Manau, anglai pakankamai ilgai vedžiojo jį už nosies. Iš susikaupusių netiesioginių įrodymų akivaizdu, kad Hitleris niekad nebūtų drįsęs užpulti TSRS, jei nebūtų dėl kažko susitaręs su anglais, kurie, savaime suprantama, nuo pat pradžių jį mulkino. Jiems reikėjo apstūmėti Hitlerį prieš TSRS, kad paskui galima būtų susidoroti ir su pačia Vokietija, kaip su potencialia konkurente.

KLAUSIMAS. Tačiau dauguma žmonių, atvedusių Hitlerį į valdžią, buvo įsikūrę JAV - kad ir tie patys broliai Alenas ir Džonas Fosteris Dalesai.

FURSOVAS. Jų buvo ir JAV, ir Anglijoje, ir Vokietijoje, ir Šveicarijoje. Hitleris - tai bendras Vakarų projektas, Vakarų finansinio ir pramoninio kapitalo projektas. Be to, įvairios grupės siekė skirtingų tikslų: kažkas norėjo Hitlerio pagalba sunaikinti TSRS, kažkas karo pagalba norėjo sunaikinti TSRS ir Vokietiją, kažkas sprendė Europos sąjungos sukūrimo problemą, vokiečių aristokratija norėjo atkurti imperiją - t.y. labai daug skirtingų žmonių grupių buvo suinteresuotos Hitlerio atėjimu į valdžią. Labiausiai to reikėjo vokiečių pramonininkams, kurie buvo tarsi antrarūšiai pasaulinėje kapitalistų klasėje. Tačiau, pabrėžiu, vis dėlto, "Hitler Intcorporated" - tai anglosaksų kapitalo ir isteblišmento kūrinys.

KLAUSIMAS. Yra tokia legenda, kad JAV spectarnybos 1943 metais raportavo Ruzveltui, kad esama galimybės likviduoti Hitlerį, tačiau prezidentas kategoriškai uždraudė tai daryti. Ar galima paaiškinti šį faktą viso to, ką jūs papasakojote, fone?

FURSOVAS. Manau, kad tai realus faktas, juo labiau, kad 1938 metais, Miuncheno suokalbio išvakarėse, vokiečių generolai leido suprasti Vokietijos isteblišmentui, kad yra pasirengę pašalinti Hitlerį ir pageidauja, kad Miunchene Hitleris nesulauktų paramos. Ir jeigu anglai tam pritars, generolai įvykdys perversmą. Britai ignoravo šį kreipimąsi, jiems labai svarbu buvo sudaryti Miuncheno paktą ir jie neleido generolams nuversti Hitlerio. Juk dėl kokios priežasties jam buvo atiduota Čekoslovakija? Jis turėjo gauti karines gamyklas Čekoslovakijoje, šalyje, kuri buvo viena iš labiausiai išsivysčiusių pramonine prasme, o be to, gavęs Čekoslovakiją, Hitleris gavo ir tiesioginę sieną su Tarybų Sąjunga.

Tačiau fiureris apgavo savo angliškus globėjus - Čekiją jis pavertė Bohemijos ir Moravijos protektoratu, o Slovakiją, kurios užgrobimas išvestų jie į TSRS pasienį, paliko nepriklausoma valstybe ir asmeniškai garantavo šios nepriklausomybės neliečiamumą. Ir štai čia anglai suprato, kad Hitleris tapo nebekontroliuojamas ir pradėjo jį šantažuoti Lenkijos pagalba - lenkai pareikalavo, kad Hitleris perduotų Čekoslovakiją į jų protektoratą, ką padaryti Hitleris, savaime aišku, atsisakė. Ir tada prasidėjo lenkų grasinimai Hitlerio adresu, o tas nusprendė vienu smūgiu išspręsti šią problemą - sunaikinti Lenkiją. Jis buvo tikras, kad anglai už lenkus neužsistos, tačiau britams kaip tik to ir reikėjo - įtraukti Hitlerį į pasaulinį karą anksčiau, nei Vokietija bus tam pasirengusi.

KLAUSIMAS. Bet argi tada Vokietija nebuvo pasirengusi karui?

FURSOVAS. Šeštame dešimtmetyje grupė amerikiečių ekonomistų atliko tyrimą - kiek Vokietija buvo pasirengusi II Pasauliniam karui. Ir padarė išvadą, kuris taip ir neištrūko iš siaurų mokslininkų profesionalų sferos, plačioji publika su jomis nebuvo supažindinta, nes toji išvada buvo labai įdomi - Vokietija nebuvo pasirengusi 1939 metais pradėti pasaulinį karą, ji buvo pasirengusi vos vienam-dviem lokaliniams karams. Esant tuometiniams karinių pasirengimų tempams, Vokietija būtų pasiruošusi tokio masto karui maždaug 1945-47 metais. Dėl to tie, kurie ruošėsi sunaikinti Vokietiją, supjudydami ją su TSRS, o tuo pačiu sunaikinti ir TSRS, turėjo pastūmėti Hitlerį į karą anksčiau negu jis bus pasirengęs. Beje, dėmesio vertas štrichas - Hitleris pradėjo vartoti terminą "pasaulinis karas" pusmečiu vėliau, nei Ruzveltas.

KLAUSIMAS. Apie tai, kad Vokietija nepasirengusi tokiam karui, Stalinas žinojo, jis tai apskaičiavo, dėl to ir nelaukė, kad užpuolimas prasidės taip greitai, kad Reichas nežengs tokio neapgalvoto žingsnio?

FURSOVAS. Taip, ir prieš metus iki tų įvykių Stalinas nesitikėjo, kad Hitleris ryšis užpulti, tačiau žinojo, kad užpuolimas bus - tiesiog vėliau. Jis žinojo labai daug, žvalgyba pranešė apie Heso skrydį į Angliją, anglai šiandien aiškina, kad iškart Hesą areštavo, tačiau neatsitiktinai su šia istorija susiję dokumentai užslaptinti net iki XXI amžiaus vidurio. O pats Hesas, kaip tik Gorbačiovo lūpomis Tarybų Sąjunga davė suprasti, kad neprieštarauja, jog jis būtų paleistas iš Špandau kalėjimo - pats Hesas pasakė savo sūnui per pokalbį telefonu, kad dabar anglai jį nužudys. Ir iš tiesų jį surado pakartą. Patys pagalvokite - "pasikorė" žmogus, kuris jau ir pats nusiskusti nesugebėjo.

Hesas be jokių abejonių vedė derybas su britais ir Stalinas nuolat gaudavo ataskaitas apie tai ir kai jis liepos 9 dieną sužinojo, kad į derybas įsijungė tas britų diplomatas, kuris 1935 metais uždegė Vokietijai žalią šviesą persiginklavimui, jis suprato, kad situacija keičiasi. Dar daugiau, nuo liepos 11-12 prasidėjo vokiečių kariuomenės permetimas į rytus ir tada pasirodė žymusis liepos 14 dienos TASS'o pareiškimas apie tai, kad tarp Vokietijos ir TSRS viskas gerai, TSRS vykdo visus įsipareigojimus. Mūsų aršūs antistalinistai šaiposi šia proga, kalba, koks Stalinas kvailas, kaip jis iki paskutinio momento tikėjo Hitleriu. Tačiau kvaili yra patys antistalinistai, nes TASS'o pareiškimo adresatas buvo visiškai ne Hitleris, o Ruzveltas, kadangi 1941 balandžio 17 dieną JAV kongresas priėmė sprendimą, kad tuo atveju, jei TSRS užpuls Vokietiją, Amerika suteiks pagalbą Vokietijai, o jeigu vokiečiai užpuls TSRS, jie apdės rusams dėl to pagrindinis Stalino uždavinys buvo išsklaidyti įspūdį, kad TSRS yra agresorė, o Hitleris, reikia pasakyti, nuveikė labai daug, kad tokį įspūdį sudarytų ir išprovokuotų Staliną.

Antras dalykas - Stalinas suprato, kad susiklosčiusioje situacijoje Amerika yra vienintelė galima sąjungininkė. Nei britai, nei jau sutriuškinti prancūzai tokiais sąjungininkais būti negalėjo. Dėl to Stalinas ir užfiksavo šiuo TASS'o pranešimu mintį, kad Tarybų Sąjunga - ne agresorė. Ir po pranešimo Hitleris liovėsi permetinėti kariuomenę į rytus, o liepos 17-18 dienomis tas permetimas vėl atsinaujino.

1941 metų rugsėjį Hitleris pareiškė, kad jeigu būtų žinojęs, jog ne visa Raudonoji Armija buvo sutelkta palei sieną užpuolimo momentu, jei būtų žinojęs, kad Tarybinė armija turi ne vieną, o tris gynybinius ešelonus - jie niekad nebūtų puolęs. Tačiau štai koks klausimas: kas gi pranešė Hitleriui, kad visa Raudonoji armija susitelkė pasienyje ir turi tik vieną gynybinį ešeloną? O pranešė jam apie tai abvero šefas Kanaris, kuris nuo 1939 metų dirbo anglams, manydamas, kad Hitleris Vokietijai nereikalingas. Pats šio II Pasaulinio karo etapo paleidimo mechanizmas susijęs su labai meistriška britų operacija: jie pastūmėjo vokiečius ir rusus sudaryti sąjungą ir iškart po to pareiškė, kad jie - ne Hitlerio pusėje. Tai visiškai sutampa su 1914 metų situacija, kai britų užsienio reikalų ministras seras Edvardas Grėjus, vesdamas derybas su kaizeriu Vilhelmu II, visą laiką kalbėjo, kad yra santykiai tarp keturių valstybių - Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos, Austro-Vengrijos, o Anglija - tai neutrali šalis. Bet kai tik Vokietija paskelbė karą Rusijai, anglai tučtuojau paskelbė karą vokiečiams ir Vilhelmas po to galėjo kiek tik lenda piktintis, kad jį apgavo. Lygiai taip pat britai apgavo Hitlerį - suveikė viena ir ta pati schema.

KLAUSIMAS. Šiandien neretai galima išgirsti, kad pasaulis atsidūrė ant sekančio pasaulinio karo slenksčio. Toks laikotarpis visada pasižymėjo tuo, kad kuriamos koalicijos, sąjungos ir panašiai. Ar įžvelgiate tokias prielaidas šiuolaikiniame pasaulyje?

FURSOVAS. Tokio tipo pasaulini karo, koks buvo II-asis, būti jau nebegali, jis mažai tikėtinas. Dabar tuos uždavinius, kurie anksčiau buvo sprendžiami tiktai kariniu būdu, galima išspręsti finansinio, informacinio, psichoistorinio karo metodais.

Kalbant apie tai, kas kelia nerimą šiuolaikiniame pasaulyje, tai nerimauti verčia šliaužianti III Reicho reabilitacija visame pasaulyje, ypač Vakaruose ir Vokietijoje, o taip pat TSRS demonizavimas. Pavyzdžiui, neseniai Vokietijoje pasirodė filmas "Mūsų tėvai, mūsų motinos", kuriame rodoma, kokie geri vokiečių kareiviai atėjo į tarybinę žemę, kaip jie statė mokyklas, žaidė su vaikučiais ir kokie šunsnukiai buvo tarybiniai kareiviai, kai įžengė į Vokietiją. Ir dar daugiau: šiuolaikinis Vaklarų elitas vis dažniau garsiai kalba, kad tarybinis totalitarizmas buvo dar blogesnis už nacizmą, kad nacizmas buvo, pasirodo, viso labo atsakas į stalinizmą, kad jeigu nebūtų Stalino - nebūtų ir Hitlerio. Ir, suprantama, mūsų penktoji kolona visiems tiems kliedesiams pritaria.

KLAUSIMAS. Grįžtant prie karo temos - ekonomika ir krizė gali tapti ir jau tapo daugelio konfliktų priežastimi. Tada irgi buvo tokia priežastis - nafta. Esama nuomonės, kad svarbiausia dviejų pasaulinių karų priežastis buvo ne kas kita, kaip kova tarp dviejų finansinių klanų - nuosavybės atėmimas iš Rotšildų ir Eurazijos naftos aktyvų konsolidavimas Rokfelerių rankose.

FURSOVAS. Tai šioks toks supaprastinimas. Rotšildai ir Rokfeleriai visiems matomi, tačiau ties jais nesibaigia pasaulinis finansinis elitas. Jie, greičiausiai, buvo dviejų blokų regimi atstovai, kova dėl naftos suvaidino savo vaidmenį, tačiau būta ir visai kitokių dalykų.

Vyko anglų ir vokiečių uždarų elitų kova dėl valdžios pasaulyje. Pavyzdžiui, 1871 metais Prūsija nugalėjo Prancūziją. Pastaroji nebuvo tokia silpna, kad prūsai galėtų ją šitaip lengvai sudoroti ir vis dėlto prancūzų pralaimėjimą nulėmė faktas, kad prancūzų, britų ir vokiečių broliai masonai susitarė, jog Napoleonas III, kuris gerokai įkyrėjo anglams, patirs pralaimėjimą. Tačiau kai tik vokiečiai nugalėjo ir suvienijo visas savo masonų ložes į vieną didelę, kas reiškė karo paskelbimą užkulisiuose britų ložėms. Ir tai buvo tokia rimta grėsmė, kad britai XIX amžiaus pabaigoje pradėjo kurti visiškai naujo principo uždaras struktūras. Masonai iki XIX amžiaus pabaigos atliko savo užduotį, prireikė šiuolaikiškesnių struktūrų - ir Vokietija tų struktūrų sprendimu, turėjo būti nubausta.

I ir II Pasaulinių karų, kurie iš esmės buvo vienas 30 metų trukmės XX amžiaus karas, esmė buvo ta, kad XIX amžiaus pabaigoje planetos galimybės buvo praktiškai išsemtos ir viskas buvo pasidalinta. 1884 metais Berlyno konferencijoje buvo priimtas sprendimas, kad tos šalys, kurios nesugeba pasinaudoti savo resursais, turi atsiverti šiuolaikiniam pasauliui, o jei neatsivers, tai reikia jas atverti jėga. Buvo teigiama, kad kalba eina neva apie Afriką, tačiau dėl Afrikos niekas nė burnos nebūtų atvėręs - sprendimas buvo nutaikytas į Rusiją. Tačiau imperatorius Aleksandras III buvo stiprių nervų žmogus ir su Rusija teko pasielgti kitaip - pasitelkiant į pagalbą glaudžiai susijusį su vakarietišku kapitalu, visų pirma - su Rotšildais, žmogų, pavarde Vitė, kuris buvo viena niūriausių Rusijos istorijos figūrų. Rusija buvo pasodinta ant "aukso adatos". Finansine prasme ji darėsi vis labiau priklausoma nuo Vakarų, o visa tai baigėsi tuo, kad Rusijai teko įstoti į Antantę ir kovoti kare dėl neaišku kieno interesų.

Iš esmės visas XX amžius - tai Vakarų kova dėl Rusijos resursų. Ir po 1917 metų, ir trečiojo dešimtmečio pradžioje jau atrodė, kad rusiški resursai atsidūrė Vakarų kišenėje, tačiau 1929 metais Stalino komanda galutinai nutraukė pasaulinės revoliucijos projektą ir pradėjo kurti socializmą vienoje atskirai paimtoje šalyje. Tuo pat metu vyko kova tarp anglų ir amerikiečių, tarp Rotšildų ir Rokfelerių, tarp vokiečių ir anglosaksų bloko, vyko arši konkurencija ir Vakarai nebuvo vieningi. Stalino komanda sumaniai pasinaudojo visais tais prieštaravimais ir įvykdė industrializaciją. 1937 metais Tarybų Sąjunga karine-pramonine prasme jau pasiekė autarchijos nuo Vakarų pasaulio būseną ir tai tapo tuo pagrindu, kuris leido perlaužti stuburą Vermachtui per II Pasaulinį karą.

KLAUSIMAS. Šiandieninė būsimų konfliktų priežastis - krizė - irgi sukurta finansinių klanų? Doleris silpnėja dėl JAV valstybės skolų, link to Ameriką devinto dešimtmečio pradžioje pastūmėjo tie patys Rotšildai, inicijavę žymiąją Reiganomiką, kitaip sakant - finansinių burbulų pūtimą.

FURSOVAS. Situacija šiek tiek sudėtingesnė. Manau, kad kai kalbame, kad vyksta kova tarp Rotšildų ir Rpkfelerių, tai vyksta ne tik kova, bet ir bendradarbiavimas. Rotšildai - tai finansinis kapitalas, o Rokfeleriai - ne vien finansinis kapitalas, bet dar ir reali ekonomika. Kitaip sakant, egzistuoja zonos, kuriose šie klanai nekovoja. Be to, Rotšildai ir Rokfeleriai - tai anaiptol ne visas Vakarų elitas. Elitas - tai 12-20 žmonių, kurie turi sudėtingus tarpusavio santykius, kažkur jie bendradarbiauja, o kažkur - kovoja vieni su kitais.

Be Rotšildų yra dar "kietesnė" šeima, ji galbūt ne tokia turtinga, tačiau turi gerokai aukštesnį statusą, ne yra žymiai senesnė - tai Baruchai. Dar yra Openheimeriai ir kiti, dėl to nereikia užsiciklinti vien ties Rotšildais ir Rokfeleriais, nors šie klanai iš tiesų veikia pirmame plane.

Tuo pat metu nuo mūsų stengiamasi nuslėpti gerokai sudėtingesnę pasaulio viršūnių santykių struktūrą. Už finansų, kaip taisyklė, slypi okultiniai interesai. Kaip sakė vienas romano personažas: "Doleriai - geras dalykas iki visiems žinomų ribų, o už jos prasmę turi tiktai valdžia". O valdžia visada susijusi su okultiniais, religiniais siekiais. Ir tai yra visiškai slapta šiuolaikinio pasaulio pusė. Bet jeigu kalbėti apie pasaulio viršūnes apskritai, tai esama bendrų dalykų, kurie vienija Rotšildus, Rokfelerius ir visus kitus - visos tos grupės siekia sustabdyti istorijos eigą, realizuoti programą, kurią galima įvardinti trimis D raidėmis - deindustrializacija, depopuliacija ir denacionalizacija.

XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje paaiškėjo, kad tolimesnis pramonės vystymasis smarkiai padidins darbininkų klasės skaičių, išplės vidurinį sluoksnį, vadinasi, atsiras politinių jėgų, kurios pajėgs mesti iššūkį isteblišmentui. Pradedant aštuntu dešimtmečiu, pasaulio elitas pradeda stabdyti techninę pažangą, smogia psichologinius smūgius kultūriniam ir technologiniam optimizmui, prasideda deindustrializacija, mokslinę fantastiką pradeda išstumti toks žanras kaip "fentezi". Kitaip sakant, elitas siekia sukurti kažką panašaus į naujuosius viduramžius. Pavadinimas, žinoma, metaforiškas, tačiau toji kryptis, kuria jie kreipia žmonijos istoriją - tai mėginimas pasukti istoriją atgalios. Ir čia ir Rokfeleriai, ir visi kiti yra vieningi.

KLAUSIMAS. Tuo galima paaiškinti ir kosminės eros pabaigą bei kovos su "globaliniu atšilimu" pradžią?

FURSOVAS. Neatsitiktinai ekologinis judėjimas buvo įkurtas 1962 metais už Rokfelerio pinigus, LSD buvo sukurtas 1943 metais, tai finansavo Varburgai, o LSD - tai žmogaus elgesio kontrolė. Kas yra ekologinis judėjimas? Tai pasiruošimas deindustrializacijai, pasaulio, kuris labai primins naujuosius viduramžius, kūrimas.

Globalinis atšilimas - tai mitas. Ir jeigu anksčiau apie tai tik spėliojome, tai prieš kelis metus WikiLeaks paskelbė anglų klimatologų susirašinėjimą su elito atstovais, pastarieji klausinėjo specialistų, ką reikia rašyti, kad būtų patvirtinta artėjanti katastrofa. Be to, jei pasauliui gresia toks pavojus, tai planetai reikalinga pasaulinė viršnacionalinė vyriausybė - tai pasaulio elito svajonė nuo pat XIX amžiaus pradžios. O XX-ame amžiuje jie jau kelis kartus mėgino išspręsti šią problemą, tačiau kiekvieną kartą tam sukliudydavo Tarybų Sąjunga ir tai dar viena priežastis, dėl ko ji buvo sunaikinta.

Geoklimatinė katastrofa vyksta visiškai kitaip, rutiniškai. Kartą per 11 500 metų vyksta planetinio masto persitvarkymas, keičiasi ašigaliai ir daugybė kitų dalykų, susijusių su geologija, apie kuriuos dabar neverta kalbėti. Tačiau planetinio persitvarkymo laikotarpis prasidėjo XX-ame amžiuje, o baigsis XXII-ame amžiuje, taip teigia specialistai. Tačiau pati aštriausia fazė - tai 1990-2030 metai. Artimiausi 30 metų - tai klimato pasikeitimas, ir Vakarai į tai žvelgia labai rimtai, ir tam ruošiasi.

Pavyzdžiui, 2011 metų gruodį Brukingso institutas ir Londono ekonomikos mokykla paskelbė tyrimą, kuris pavadintas labai kukliai - "Vidinio persikėlimo projektas". Kalba eina apie didelių gyventojų masių persikėlimą iš Šiaurės Atlanto regiono į šiaurinę Europą, kuri, pagal visas prognozes, geoklimatinės katastrofos atveju per artimiausius du-tris šimtus metų taps pačiu stabiliausiu planetos rajonu. O svarbiausia - ten labai daug resursų. Reginas šis šiandien priklauso Rusijos teritorijai. Dėl to, jei XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje Vakarų elitą domino rusų resursai, tai dabar jiems reikia ir rusų teritorijos.

Neatsitiktinai pirmoji "Romos klubo" ataskaita - o Romos klubas buvo įkurtas 1969 metais vėlgi už Rokfelerių pinigus, nors ten sudalyvavo ir Rotšildai - buvo pavadintas "Augimo ribomis". Kalba ėjo apie tai, kad žmonija pasiekė savo išsivystymo apogėjų ir toliau vystytis pramoniniu aspektu nebegali. Ir, beje, būtent ekologinės problematikos dėka Vakarų elitas sugebėjo įtraukti tarybinį elitą į savo interesų sferą - visa tai baigėsi gorbačiovizmo gėda.

KLAUSIMAS. Rokfeleriai, beje, Perestroiką Rusijoje ir suorganizavo, kaip teigia viena iš versijų: jie parengė TSRS žlugimą, naudodamiesi ryšiais tarybinio elito tarpe.

FURSOVAS. Ir jie, ir kitos šeimos tame irgi sudalyvavo. Be TSRS sunaikinimo negalima buvo galutinai paleisti globalizacijos proceso, be to, neįmanoma buvo suorganizuoti deindustrializacijos, kol Tarybų Sąjunga veržėsi šioje srityje į priekį. Ir neatsitiktinai 1991 metais, pasisakydama Hiustone, Naftos institute, Tečer atvirai pasakė, kad TSRS devintame dešimtmetyje nekėlė Vakarams karinės grėsmės, nes Vakarai galėjo adekvačiai atsakyti. O štai ekonominę grėsmę TSRS kėlė ir dėl to TSRS sunaikinimas buvo pagrindinė sąlyga pasaulinio elito planų įgyvendinimui. Rokfeleriai ir Rotšildai turėjo skirtingus TSRS sunaikinimo planus, tačiau faktas, kad tai padaryti galima buvo tiktai su tarybinio elito pagalba - akivaizdus faktas.

KLAUSIMAS. Tačiau ir JAV ekonomiką šaltasis karas pakirto, šalis įsmuko į recesiją gerokai anksčiau - dar dešimtame dešimtmetyje, tačiau jai pasisekė su TSRS žlugimu?

FURSOVAS. Viskas įvyko žymiai naksčiau, Amerikos problemos prasidėjo septinto dešimtmečio pabaigoje. Amerika ne iš gero gyvenimo pradėjo perkelti pramonę į trečiojo pasaulio šalis. Tai daroma ne tik dėl to, kad būtų įgyvendinta deindustrializacija ir būtų smogta savai darbininkų klasei, bet ir dėl to, kad 7 dešimtmečio pabaigoje Amerika, kaip rodo ekonomikos tyrimai, liovėsi būti pati save palaikančiu ūkiniu mechanizmu.

Ir ne iš gero gyvenimo pasaulio fabriku buvo paversta Kinija, šia prasme galima teigti, kad Kinija padėjo išsilaikyti Amerikai ant vandens paviršiaus labai sudėtingu 8-9 dešimtmečių periodu. Norėta kaip geriau, o gavosi - kaip visada. Dėl to JAV dabar gavo galingą konkurentę ir nežino, ką dabar su ja daryti.

KLAUSIMAS. Ar buvo TSRS dar tada, prieš karą, tokiu pat galingu priešu Amerikai, dėl ko Vakarai sukiršino ją su Vokietija?

FURSOVAS. Taip, Vakarai ketino sukiršinti ir sunaikinti ir vieną, ir kitą šalį. TSRS baigė karą tapusi supervalstybe, 1949 metais visos vakariečių viltys įveikti Tarybų Sąjungą pradingo dėl to, kad TSRS įsigijo atominį ginklą. Tada prasidėjo šaltasis karas.