Serpo projektas – tiesa ar melas?

Ufologai tvirtina, kad MJ-12 („Majestic 12″) grupe iš viso kurioje apie 20 labai įslaptintų, taip vadinamų juodų projektų. Vienas projektas (pvz., „Vandenis”) renka mokslinę – techn1nę informaciją apie skraidančias lekstes ir kitą ateivių įrangą. Kito projekto („Zona 51″) veikla nukreipta sukurti žmogaus ir  ateivio hibridą. Teigiama, kad praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje egzistavo projektas, kurio pagrindinis uždavinys buvo išmokti valdyti „trofėjinius” NSO. Šis projektas buvo pavadintas „sniegena” ir kaip teigiama, baigėsi sėkmingai. Visų šitų teiginių fone serpo projektas atrodo visiškai fantastiškas.

Dvylika mainais į vieną

Sprendžiant iš visko, pirmą kartą informacija apie Serpo programą buvo paskelbta 1983-iais metais, kai save JAV KOP seržantu vadinęs Ričardas Dotis susisiekė su žurnaliste Linda Moulton Hou, kuri specializavosi ufologijos tematika ir buvo sąmokslo teorijų šalininkė, ir papasakojo jai istoriją apie ypač slaptą projektą. Žymiai vėliau, 2005-ais metais, grupė žmonių, kurie norėjo likti nežinomi, ufologų grupei, kuriai vadovauja Viktoras Martinesas, perdavė daug naujų žinių apie Serpo projektą. Tiesa, turintys unikalios informacijos žmonės su Martinesu bendravo tik elektroninio pašto pagalba.

Sprendžiant pagal internete atsiradusią plačią informaciją iš šių paslaptingų, tačiau, atseit, patikimų šaltinių, Serpo buvo bendras JAV vyriausybės ir draugiškų humanoidų iš Serpo planetos (nuo jos kilo pavadinimas) projektas. Ši planeta randasi Zeta Reticuli (Tinklelio Zetos) žvaigždės sistemoje ir nuo mūsų Saulės nutolusi per 39 šviesmečius. Diplomatiniai santykiai su ateiviais iš Serpo planetos buvo užmegzti praėjus keliems metams po to, kai jų kosminis laivas patyrė avariją Naujosios Meksikos valstijoje 1947-ais metais.

Serpo projektas turi ir kitą pavadinimą, tik vartojamą žymiai rečiau -„Krištolo riteris”. 12-os žmonių grupė, į kurią buvo kruopščiai atrinkti amerikiečių kariškiai, tarp kurių buvo ir dvi moterys, šių ateivių kosminiu laivu nuskrido į jų gimtąją planetą, kur turėjo pragyventi 10 ilgų metų. Iš tikrųjų žemiečiai planetoje išbuvo ilgiau – nuo 1965-ųjų iki 1978-ųjų metų. Vienas pilkųjų rasei priklausantis ateivis tuo metu buvo pasilikęs JAV kaip diplomatinis atstovas.

Aukšto rango informacijos šaltinis

Kartais apie projektą pasklinda daugybė gandų, todėl jis ima atrodyti dar paslaptingesnis, nei apie jį buvo manoma anksčiau. Pavyzdžiui, yra teigiama, kad pirmąją informaciją apie Serpo projektą suteikė ne seržantas Dotis, o ją 2005-ųjų m. lapkričio 2 d. paskelbė vienas žmogus, kuris užėmė aukštas pareigas ypač įslaptintoje JAV Gynybos ministerijos agentūroje DIA (US Defence Intelligence Agency). Šiuo metu šis žmogus jau išėjęs į atsargą. Yra manoma, kad informaciją nutekina šešių žmonių grupė, kurios nariai dirbo ar net dabar dirba DIA. Šis teiginys leidžia manyti, kad informacijos nutekėjimas galėjo buvo sankcionuotas iš aukščiau…

Pranešama, kad visa informacija apie narsius kariškius, sutikusius dalyvauti ilgametėje ir pavojingoje misijoje, buvo visiškai ištrinta iš visų dokumentų – tiek susijusių su Pentagonu, tiek su civiliniais įrašais. Formaliai šie žmonės neegzistuoja. Iš pradžių buvo planuojama, kad 12 Žemės gyventojų 10 metų praleis tolimoje planetoje, o po to grįš atgal į savo gimtinę. Tačiau kažkas susiklostė ne taip, kaip buvo numatyta, todėl astronautai į Žemę grįžo vėliau – 1978-ųjų m. rugpjūčio mėn. Grįžo ne visi iškeliavusieji – 7 vyrai ir moteris. Du ekspedicijos dalyviai nusprendė pasilikti Serpo planetoje, o du mirė – vienas nuo plaučių ligos, kitas – per nelaimingą atsitikimą.

Visi sugrįžusieji buvo izoliuoti ir metus laiko išbuvo specialiame pastate Los Alamo bazėje, kur buvo atliekami stebėjimai. Keliautojai taip pat turėjo paruošti smulkias ataskaitas. Po metų žmonės gavo naujus vardus ir dokumentus, nemažas pinigų sumas, jiems buvo pasiūlyta sugrįžti į karinę tarnybą arba pasitraukti į atsargą. Tik du nusprendė toliau tęsti karinę karjerą. 2002-ais metais visi, kurie pabuvojo Serpo planetoje, buvo mirę. Tai gali būti susiję su tuo, kad jiems ateivių gimtinėje teko didelės radiacijos dozė.

Neįprasta Serpo planeta

Serpo planetoje gyvenimo sąlygos žemiečiams buvo labai neįprastos ir sunkios. Praėjo keletas metų, kol jie sugebėjo aklimatizuotis. Žmonės galėjo praktiškai laisvai keliauti po visą Serpo planetą. Planeta turi dvi saules, todėl žmonės patyrė neįprastai stiprų nuo jų sklindantį radiacinį spinduliavimą. Serpo planetoje iš viso gyvena apie 650 tūkstančių humanoidų.

Kiekvienas komandos narys turėjo kruopščiai rašyti dienoraštį, iš kurių informacija taip pat pateko į internetą. Ekspedicijos dalyviai įrašė daugiau nei 5 tūkstančius magnetofono kasečių. Sugrįžę jie papasakojo, kad Serpo planetos civilizacijos amžius yra apie 10 tūkstančių metų. Galaktikos masteliu tai yra nepaprastai arti mūsų civilizacijos amžiui, o tai yra mažai tikėtinas sutapimas. Kariškių komanda į Serpo planetą skrido didžiuliu ateivių kosminiu laivu, kelionė truko apie 9 mėnesius. Atgal į Žemę grįžo tobulesniu skraidančiu aparatu, todėl pakeliui namo užtruko apie 7 mėnesius.

Tolimosios planetos įdomybės

Po to, kai informacija apie Serpo projektą pateko į internetą, iš kelių nepriklausomų šaltinių atėjo pataisymai – taip dažnai būna tokiais atvejais. Kai kas teigia, kad ekspedicijoje dalyvavo ne 12, o tik 3 žmonės, o pačios ekspedicijos rezultatas nebuvo labai sėkmingas. Kiti nepriklausomi tyrėjai teigia, kad galėjo būti ne viena, o mažiausiai dvi ekspedicijos, nes informacija apie 12-os žmonių skrydį į Serpo planetą yra labai gerai dokumentuota – per daug sudėtinga dėl paprastos klastotės, kurios egzistavimo irgi negalima visiškai ignoruoti.

Ką dar ufologai kalba apie Serpo projektą? Jie teigia, kad dviejų žvaigždžių Tinklelio Zetos sistemoje esanti Serpo planeta iš tiesų yra gimtoji pilkųjų rasei. Tai patvirtina inžinieriaus Roberto Lazaro bei sutuoktinių Barnio ir Betės Hilų pasakojimai.

Sutuoktiniai Hilai buvo ateivių pagrobti naktį įl961-ųjų m. rugsėjo 20 d. Naujajame Hempšyre, kai grįžo namo į Portsmutą, aplankę Niagaros krioklį. Kaip pasakoja šie žmonės, didžiulėje skraidančioje lėkštėje, kurios skersmuo galėjo būti nuo 80 iki 100 m, buvo apie 11 pilkųjų rasės atstovų. Vyras su žmona atsigavo savo automobilyje, kuris buvo už 35 km nuo tos vietos, kur buvo pagrobti. Jie ilgai kentėjo atminties praradimus, tačiau vėliau Betė hipnozės seansų metu prisiminė, kad ateiviai jai demonstravo trimates hologramas, kurių pagalba sugebėjo kai ką papasakoti apie savo planetą, kurią vadino Serpo.

Robertas Lazaras, inžinierius – fizikas, teigia, kad su nežemiškomis technologijomis jam teko dirbti „Zonoje 51″, kuri yra įkurta netoli Grumo ežero Nevados valstijoje, maždaug 130 km į šiaurės – vakarus nuo Las Vego. Netoli nuo „Zonos 51″ yra įkurti Nelio ir Edvardso aviacijos bazių bandymų centrai. Pravartu prisiminti, kad šiuose centruose buvo išbandomi pagal „stealth” technologiją, kuri sumažina galimybę būti pastebėtam, sukonstruoti lėktuvai F-117 ir B-2 „Spirit”.

Terminas „Zona 51″ visiškai oficialiai vartojama CŽV dokumentuose, o draudžiamą teritoriją aplink zoną patruliuoja antros pagal dydį pasaulyje privačios saugos tarnybos „Wackenhut” kariškiai. Ši kompanija dar 7-ame XX amžiaus dešimtmetyje saugojo Kenedžio Kosminį centrą ir JAV Atominės energijos komisiją. Gal būt tai ir yra priežastis to, kad ufologai tiki, jog „Zona 51″ turi septynis požeminius lygius, kuriuose amerikiečių mokslininkai ir inžinieriai darbuojasi kartu su ateiviais. Robertas Lazaras tvirtina, kad tuo metu, kai dirbo „Zonoje 51″, ne kartą matė ateivius iš Serpo planetos. Matė jis ir skraidančias lėkštes.

Galima paminėti dar vieną įdomų faktą. Ufologas Bilas Rajanas keletą kartų davė interviu apie Serpo projektą. Neįprasta yra tai, kad Rajanas aptinka kažkokius projekto ryšius su masonais, okultizmu, Tulė draugija ir netgi su Vokietijos nacionalsocialistų partija, bet tuo pačiu sugeba pragmatiškai samprotauti apie realią tarpžvaigždinės diplomatijos vertę. Vieną kartą ufologas pamatė dailininko Dono Diksono (1968-2007 m.) nutapytą paveikslą „Dviejų saulių planeta”. Po to Rajanas pareiškė, kad šis paveikslas nepaprastai, tiesiog nepaaiškinamai panašus į originalią Serpo planetos fotografiją, kurią jam teko matyti.