Ateivių amžius

Biblijoje kalbama apie Elohimus, paslaptingas būtybes, kurios kartais veikia mirtingųjų pasaulį. Jos keliauja „debesų laivais" ir turi neįtikėtinų galių. Apskritai buvo du tipai „angelų" (kitas terminas, taikytas šioms būtybėms). Pagal savo poveikį jos buvo „gerosios" ir „blogosios". Tiek vienos, tiek kitos laikė žmones žemesniais už sa­ve, geriausiu atveju nekreipdavo į juos dėmesio, blogiausiu — įky­riai kišdavosi į jų reikalus. Tačiau buvo tikima, kad jos visos vis dėlto domėjosi žmonėmis.

Tokios gaivalingos būtybės suformavo visų tautų požiūrį į reli­giją ir folklorą keletui tūkstantmečių. Rytuose jos vadinamos „dži­nais" — iš ten ir kilęs mūsų romantiškas magiško „džino" įvaizdis. Kitur jos gali būti vadinamos įvairiausiais vardais, bet akivaizdu, kad visur tikima, jog tokios esybės egzistuoja.

Tačiau yra ir kita rūšis gaivalingų būtybių, kurios drumsdavo daugelio tautų ramybę. Šios jau ne aukštos, antgamtiškos, turinčios magiškų savybių ir pakankamai palankios mums, o priešingai — mažos, dažniausiai panašios į nykštukus ir gali būti agresyviai abe­jingos, apie ką galima spręsti iš to, ko jos imasi atnešdamos nelai­mių Žemės gyventojams, atsitiktinai pasipainiojusiems jų kelyje.

Viso pasaulio folkloro tyrinėtojai yra girdėję apie „mažuosius žmogučius". Jie vadinami įvairiai. Skandinavijoje — troliais, Mek­sikoje ir Centrinėje Amerikoje — ihkalais, šiaurinėje Prancūzijoje — fionais, Malaizijoje — bunianiais ir, žinoma, įvairiausiais būdin­gais fėjų bei elfų vardais, sutinkamais keltų ir daugelio Europos šalių legendose.

Dažnai manoma, kad šie padarai yra ne kas kita, o tik lakios fantazijos sukurtų istorijų veikėjai, prasimanyti norint pasekti pamo­komas pasakas, o fėjų padermė — tai mažytės dviejų colių būtybės, bet abi šios nuomonės yra klaidingos. Tokios pasakos, atrodo, žino­mos visame pasaulyje ir siekia giliausias mūsų senosios istorijos gelmes. Žavaus „elfo" su drugelio sparnais įvaizdis iš tikrųjų yra visiškai dabartinis dėka vaikiškų pasakų, o ne mitologijos, iš kurios yra mus pasiekęs.

„Mažieji žmogučiai", žinoma, jeigu jie tikrai egzistavo arba eg­zistuoja, turėtų būti, kaip pasakojama, maždaug trijų keturių pėdų aukščio. Esą jie piktavališkai domisi žmonių elgesiu ir būdami kito­kios negu mūsų prigimties dažnai mus erzina ir kamuoja įvairiais savo pokštais.

Apsvarstykime tokį pavyzdį. Tai ne milas, bet, spėjama, tikras atsitikimas, toks pat tikras, kaip bet kuris kitas įvykis, apie kuriuos galėsite perskaityti šioje knygoje. Pirmą kartą jis buvo dokumentiš­kai patvirtintas Alesdero Alpino Makgregoro (Alasdair Alpin Mac-Gregor) 1937 metais ir niekuo nesusijęs su NSO legendomis, kurio­se viskas aiškiai būna išpranašaujama iš anksto. Tai atsitiko 1912 metais Mako (Muck) saloje prie Škotijos krantų.

Du berniukai žaisdami pajūryje pamatė keistą valtį. Prie jų pri­siartino dvi mažos būtybės žaliais drabužiais. Valtyje buvo mažutė moteris ir šuo, kurio dydis derėjo prie moters, bet mūsų mastais jis atrodė žiurkės dydžio. Būtybės laisvai angliškai ir gališkai klausinė­jo berniukus apie jų gyvenimą. Po to davė jiems duonos, kuri atrodė kaip graikiškas riešutas. Duoną berniukai suvalgė nieko neklausinė­dami, buvo visiškai ramūs. Būtybės pasakė, kad jau turi keliauti ir ėmė gundyti berniukus vykti kartu į pasakų šalį. Šie atsisakė. Tada jiems buvo liepta stebėti valtį, kol ji pasieks tam tikrą vietą toli jūroje, o paskui eiti namo. Berniukai sutiko. Dar jiems buvo pasaky­ta, kad ateityje atvyks daugiau šios keistos padermės atstovų. Netru­kus sesuo rado juos apimtus transo ir apsiblaususiomis akimis žiū­rinčius į tuščią jūrą.

Beveik kiekviena šios istorijos detalė atitinka dabartinės ufolo-gijos schemą: paslaptingos mažos būtybės, galinčios kalbėti kalba kiekvieno, su kuriuo užmezga kontaktą, savotiški klausimai, siūlo­ma paragauti neįprasto maisto, mėginama nusivesti auką, liudininką apima nesuvokiama būsena, nekviesti svečiai dar iškalbingai pažeria keistų pažadų, kad tokių kontaktų arba apsilankymų bus ir vėliau.

Ar tai tik sutapimai? O gal tai reiškia, kad šie susitikimai vyksta jau seniai ir keičiasi tik mūsų požiūris? Biblijiniais laikais tos būty­bės buvo, žinoma, angelai. Vėliau jos neišvengiamai turėjo virsti gaivalingais padarais iš kito pasaulio sferų. Dabar, erdvėlaivių ir kompiuterių amžiuje, mes visai nesistebime ir manome, kad jie at­vyksta skraidančiomis lėkštėmis iš planetų, besisukančių apie kurią nors tolimą saulę.

Kas gali pasakyti, kuri iš šios daugybės versijų yra teisinga? Jeigu bent viena iš jų tikrai teisinga.

  Šioje knygoje jūs galėsite perskaityti pirmą išsamią kontaktų su at­eiviais apžvalgą. Aš neketinu pateikti išvadų, ką tai galėtų reikšti, ir nekalbu užuominomis. Jūs patys galėsite pagalvoti, kas iš tikrųjų galėjo atsitikti. Beje, manau, kad šie nutikimai jums pasirodys gana įdomūs ir net bauginantys. Gerai pagalvokite, ar jie nereiškia, kad tai galbūt atsitinka kiekvieną dieną kažkur prieš pat mūsų nosis.

Pirmoje dalyje apžvelgsiu kontaktus, įvykusius praėjusiame am­žiuje, nes yra išlikę pakankamai daug patvirtintų liudijimų ir aki­vaizdžių pavyzdžių. Aš pateiksiu trumpą istoriją to, kas buvo keista ir neįprasta. Tie įvykiai yra pagrįsti tikrais liudijimais, kurie buvo daug kartų aptarti ir vertinti kitose knygose, taip pat ir mano pačios, skirtose šiek tiek kitoms temoms negu ši. Rojus Sandbachas (Roy Sandbach) meniškai atkūrė daugelį scenų, tad jūs jausitės taip, tarsi patys dalyvautumėte vykstančioje dramoje ir prieš jus žingsnis po žingsnio slinktų mįslingi vaizdai.

Antroje dalyje bus apžvelgiami įvairūs tipai ateivių, su kuriais žmonės susitiko per daug metų. Jūs galėsite geriau pajusti, kokios tos būtybės yra ir kaip jos elgiasi bendraudamos su žmonėmis.

Trečią dalį skirsime geografijai ir panagrinėsime, kaip ateiviai apsireiškia įvairiose pasaulio dalyse. Dar kartą pamatysime, kuo tie visi reiškiniai panašūs ir kokias reikšmingas bei visapusiškas išva­das galima iš to padaryti.

Ketvirtoje dalyje truputį atsipusime ir pažiūrėsime, ką mums pavyko atskleisti, be to, sukursime tikslius portretus, kaip atrodo pagrindinių tipų ateiviai, su kuriais žmonija per daugelį metų yra užmezgusi įvairaus lygio ryšių ir susitikusi įvairiose pasaulio vietose.

Tuomet pradėsime penktą dalį ir visai rimtai įvertinsime atvejus, kurie kai kuriems žmonėms atrodo visiškai tikri. Atsargesni ir apdai­resni linkę susilaikyti nuo vertinimų ir teigia, kad tokie reiškiniai — vaizduotės vaisius. Žinoma, gali būti ir taip, bet rimti įrodymai prieš­tarauja tokiai nuomonei.

Pagaliau šeštoje dalyje atidžiau nagrinėsim tuos atvejus, kai at­eiviai perdavė informaciją tiems, su kuriais užmezgė ryšį. Ką jie sako? Ar galima tuo tikėti? Kas jie sakosi esą ir iš kur teigia atvykę? Kaip jie aiškina savo veiklą? Šie klausimai bus gvildenami pasako­jant apie labiausiai stulbinančius kontaktus su ateiviais.

Knygos pabaigoje galėsime aiškiau atsakyti, kur slypi šios kvapą gniaužiančios paslapties esmė. Aš apžvelgiu kai kuriuos duomenis, kurie mums dabar prieinami ir kuriais remdamiesi ieškome galutinio atsakymo. Tačiau apskritai šia knyga nemėginama įminti tos paslap­ties mįslės. Atvirkščiai, mano tikslas — informuoti, sudominti ir pateikti lengvai suvokiamą neįprastų įvykių apžvalgą.

Šimtmečius mes svajojome apie kontaktus su kitu pasauliu. O jeigu šie kontaktai jau vyksta? Jums reikia tai išsiaiškinti.

Bus daugiau.....