Dingusi Amazonės žemė

Ne vieną šimtmetį nuotykių ieškotojai veltui eikvojo jėgas nesvetingų Amazonės atogrąžų miškų tankmėje ieškodami pradingusios Eldorado imperijos. Pasitelkę „Google Earth“ palydovų nuotraukas mokslininkai netikėtai atrado išnykusią kultūrą, kuri klestėjo džiunglėse dar gerokai prieš Colombo pasiekiant Ameriką.

Vieni jį vadina Eldoradu, kiti vartoja paslaptingą pavadinimą – Z miestas, kuris, pasak į tiesą panašių mitų, slypi kažkur milžiniškose Amazonės džiunglėse, Brazilijoje. Tačiau dar niekam nepavyko aptikti šio prarastojo rojaus, nors jau daugiau kaip 500 metų jį stengiasi aptikti minios nuotykių ieškotojų ir tyrinėtojų.

Palydovų nuotraukose mokslininkai Amazonėje pamatė 269 žmogaus sukurtus statinius.

Neseniai, ištyrę „Google Earth“ žemėlapių programos palydovines nuotraukas, mokslininkai teigia padarę neįmanomu laikytą atradimą. Amazonės baseino glūdumoje, Bolivijos pasienyje, jie pastebėjo 269 milžiniškas geometrines figūras, jos, pasak mokslininkų, yra miestų, aikščių, gatvių, tiltų ir griovių liekanos. Šiose kadaise vešliais augalais apraizgytose, o dabar iškirstose teritorijose aptikti ženklai tikrai gali būti nežinomos, labai išsivysčiusios civilizacijos liekanos. Atlikus anglies datavimo tyrimus, nustatyta, jog ji gyvavo maždaug I–XIV amžiais. Taigi ši džiunglių visuomenė atsirado daugiau kaip tūkstančiu metų anksčiau už inkų imperiją (kuri suklestėjo XV amžiaus viduryje) ir tūkstančiu metų anksčiau, nei 1492 metais į Naująjį Pasaulį įžengė pirmasis europietis Colombo.

Džiungles apėmusi aukso karštligė

Svajonė Pietų Amerikos atogrąžų miškuose atrasti dingusią civilizaciją gimė XVI amžiuje, kai tarp ispanų užkariautojų pasklido gandas apie pasakiškai turtingą imperiją Eldoradą (paauksuotąjį). Ispanams ši istorija atrodė įtikima, nes jie savo akimis matė, kaip jų tėvynainiai, grįžę iš Pietų Amerikos, maudosi pasakiškoje prabangoje ir rieškučiomis žarsto brangakmenius, auksą ir sidabrą.

Ne vieną šimtmetį į pavojų kupinas Pietų Amerikos džiungles vykdavo daugybė aukso karštlige užsikrėtusių ekspedicijų – ieškoti visuomenės, kurioje imperatorius, pasak legendos, kiekvieną rytą buvo apibarstomas aukso dulkėmis, o vakare jas nusiplaudavo ežero vandenyse.

Nors paauksuotojo imperatoriaus imperijos buvo intensyviai ieškoma, nė vienas nuotykių ieškotojas nesugebėjo surasti nei dingusios civilizacijos, nei pasakiškų turtų, neva paslėptų džiunglėse. Kita vertus, ispanų konkistadorams teko skaudžiai sumokėti už mėginimą įžengti į džiungles. Atogrąžų ligos, laukiniai gyvūnai ir vietos gyventojų užnuodytos strėlės pasiglemžė šimtus drąsuolių gyvybių, nemažai jų be pėdsako pranykdavo atogrąžų miškuose, užimančiuose apie šešis milijonus kvadratinių kilometrų plotą, t. y. beveik dvigubai daugiau nei Indija. Džiunglėse žūdavo daugybė aukso ieškotojų, todėl viltis atrasti pažadėtąją žemę blėso. Pamažu paplito nuomonė, kad vienintelis dalykas, kurį galima rasti nedraugingose džiunglėse, yra mirties spąstai.

XIX amžiuje, norėdami ištirti mitą apie dingusią visuomenę, ekspedicijas į Amazonės miškus pradėjo rengti gamtos mokslų specialistai, tačiau jos taip pat nebuvo sėkmingos. Mokslininkai priėjo prie išvados, jog džiunglės yra nepalankios ir visiškai netinkamos gyventi žmonėms. Išgyventi čia sugeba tik nedidelės, primityvios klajoklių gentys, todėl mokslininkai visiškai atmetė galimybę, jog džiunglėse galėjo būti organizuotų miestų, tokių kaip majų ir inkų kultūrose.

Visa tai neatbaidė nuotykių ieškotojų – jie ir toliau svajojo miško tankmėje rasti aukso. Vienas atkakliausių aukso ieškotojų buvo britas Percy Fawcettas, jis daugybę kartų leidosi į drėgną, vabzdžių knibždantį pragarą, ieškodamas Eldorado, arba Z miesto, kurį jis vadino dingusiu miestu. Nors P. Fawcettui dažnai tekdavo iš kraujuojančių žaizdų pagaliuku krapštyti ir traukti kirmėles ar lervas, nors jį kapojo moskitai, o pradėjęs žygį keliautojas neteko kelių savo padėjėjų, britas nesiliovė atkakliai ieškojęs civilizacijos, kurią vadino didžiąja praeities paslaptimi.

1925 metais P. Fawcettas leidosi į septintąją savo ekspediciją po neištyrinėtas teritorijas ir dingo be pėdsakų – kaip ir daugelis jo pirmtakų. Paskutinė 57-erių tyrinėtojo žinia buvo 1925 metų gegužės 29 dieną išsiųsta telegrama, joje keliautojas pranešė žmonai, kad yra pasirengęs toliau tyrinėti indėnų žemes.

Iš oro darytos nuotraukos prieštarauja vadovėliams

Dingus P. Fawcettui, kelis dešimtmečius legendinis miestas buvo laikomas neįminta mįsle, tik labai nedaugelis dar tikėjo, kad senoji civilizacija kada nors bus atrasta. Bet viskas pasikeitė dešimtajame dešimtmetyje, kai Rio Branko universiteto archeologas Alceu Ranzis, keletą kartų perskridęs virš Amazonės baseino Brazilijos vakaruose, ant žemės pastebėjo kelias geometrines figūras ir visiškai tiesias linijas.

Į savaną panašiame kraštovaizdyje buvo aiškiai matomi statiniai – anksčiau visą šią teritoriją slėpė atogrąžų miškai, bet dabar jie buvo iškirsti. Žvelgiant iš paukščio skrydžio atrodė, lyg kažkas būtų išbraižęs žemę milžinišku pagaliu. Keistas vaizdas sužadino A. Ranzio kaip archeologo susidomėjimą. Jis nujautė, kad milžiniškas struktūras sukūrė žmogus, todėl 2002 metais skristi kartu pasikvietė Suomijos instituto Lotynų Amerikos katedros profesorių Marttį Pärssineną. M. Pärssinenui skrydis virš iškirstos vietovės atvėrė akis – toje vietoje, kurioje, pasak vadovėlių, nėra jokios civilizacijos, jis pastebėjo aiškius pražuvusios kultūros pėdsakus – aikštes, kelius ir tiltus.

Atliekant kasinėjimus buvo atrasta, kaip manoma, lūšnelių liekanų, keramikos dirbinių šukių ir įrankių, rodančių, kad ten gyveno žmonių.

62 500 kvadratinių kilometrų dydžio imperija

Nuo to laiko „Google Earth“ tapo naujausia archeologų darbo priemone, o M. Pärssinenas su savo kolege iš Brazilijos Beleno universiteto Denise Schaan išsamiau ištyrė šią teritoriją. Šie trys mokslininkai naudojosi palydovų nuotraukomis ir dažnai skraidė virš vietovės, kol rado daugiau senovinių statinių liekanų.

Manoma, kad jie buvo statomi pagal tam tikrą planą. Matyti apskritimų, kvadratų ir sudėtingų geometrinių figūrų. Kelias figūras jungia visiškai tiesūs iki 60 metrų pločio keliai arba pagrindinės gatvės.

Mokslininkų nuomone, geometrinės figūros (arba vadinamieji geoglifai) yra pražuvusios civilizacijos liekanos. Manoma, kad kadaise ji užėmė 62 500 kvadratinių kilometrų žemės plotą ir joje gyveno maždaug 60 tūkst. žmonių. Tai milžiniškas skaičius, prieštaraująs teorijai, kad rūgšti ir molinga džiunglių dirva negali išmaitinti tiek žmonių.

90 ir 300 metrų skersmens geoglifai buvo sukurti iškasus 11 metrų pločio ir 1,3 metro gylio griovį. Statant vieną vidutinio dydžio figūrą reikėjo pašalinti apie 8 tūkst. kubinių metrų žemių.

Tiksli geoglifų paskirtis vis dar nėra žinoma, bet archeologiniai kasinėjimai rodo, kad kai kurie jų buvo miestai – mokslininkai atrado įrodymų, jog čia buvo nuolat gyvenama. Tarp tokių įrodymų yra trobelių liekanos, puodų šukės, anglys ir akmeniniai maisto gamybos įrankiai. Grioviai tikriausiai buvo naudojami kaip lietaus vandens rezervuarai ir kaip savotiškas podėlis, pavyzdžiui, gyviems vėžliams laikyti. Jie taip pat saugojo nuo priešiškų genčių. Kiti geoglifai, mokslininkų nuomone, buvo skirti apeigoms – miesto gyventojai galėjo juose šokti ir atlikti religinius ritualus.

Nuolat atrandama naujų geoglifų

Mokslininkams teks nueiti dar ilgą kelią, kol jų atradimas bus galutinai ištyrinėtas. Būtina atlikti daugybę archeologinių kasinėjimų. Darbo nuolat daugėja, nes beveik kas mėnesį šiame regione randama naujų geoglifų. Todėl A. Ranzis, D. Schaan ir M. Pärssinenas mano, kad šiuo metu žinomos 269 figūros tėra ledkalnio viršūnė. Tikėtina, jog džiunglėse yra gerokai daugiau, gal net tūkstančiai geometrinių figūrų, tik jų dėl vešlios augalijos nematyti „Google Earth“ palydovų nuotraukose.

Aptikę nežinomą civilizaciją, archeologai pateikė išskirtinį įrodymą, kad Amazonės baseinas knibždėte knibžda paslapčių, o mes dar tik vos vos praskleidėme jų skraistę. Senovės imperija, kurios pėdsakų aptiko mokslininkai, tikriausiai nėra nei P. Fawcetto paslaptingasis Z miestas, nei stebuklingas, legendomis apipintas Eldoradas – tačiau archeologams tai tokia aukso kasykla, kokių realiame pasaulyje aptikti pasiseka itin retai.