Burti su adata bandžiusios Kotrynos šeima apsiprato su Poltergeistu

Pasak Kotrynos, Nafania pradėdavo bildėti vos sugulus. Tas „kažkas“ nieko blogo nedarė, tik labai nemėgdavo virtuvėje ant stalo palikto peilio – būtinai su didžiausiu trenksmu numesdavo ant grindų. Visiems kitiems įrankiams buvo absoliučiai abejingas.

 „Svečias namuose gyveno labai ilgai, net kelerius metus. Visi su juo apsiprato,vaikai praminė Nafania – pagal populiarų filmuką. Galima visaip kalbėti. Kad ir apie šeimos kolektyvines haliucinacijas. Bet svečią girdėjo visi, net ir atsitiktinai pasilikę nakvot žmonės. Kartą naktį su vienu iš svečių net stumdėme baldus. Galvojom, kad namuose apsigyveno koks gyvuliukas. Taip aiškiai buvo girdėti trepsenimas“, – pasakojo skaitytoja.

Taip pat skaitykite: Poltergeistas puola žmones

Gyventojas dingo taip pat staigiai, kaip ir atsirado. Šeima net neatkreipė dėmesio, kada. Tik vėliau bandydama atsekti priėjo išvados, kad gal po kunigo apsilankymo.

„Užklydo kalėdodamas, gal butus sumaišęs. Kad jau užėjo,tai pasėdėjom, išgėrėm po puodelį kavos ir pašventino namus. Panašu, nuo to laiko ir dingo mūsų įnamis. Tiesą sakant, dar ilgai jo pasigesdavom. Buvom prie jo labai įpratę“, – prisiminimais dalijosi skaitytoja.

Skeptikų skeptiku prisistatęs komentatorius sakė toks ir buvęs, kol viena draugė pasiūlė vakare nuvaryt į butą. „Garantavo, kad neišbūsiu ir 5 minučių, o aš tada jaunas buvau, drąsus, jūra iki kelių, – pasakojo vyras. Pamatė kažkokius paveikslus, kojos linkt ėmė, drebėt pradėjo. Nieko ten nevyko, bet tokia baimė užpuolė! Išbėgo kaip boba pelę pamačiusi. Nors drąsos iki šiol nestokoju, pripažįsta – yra dalykų, kurių mes nematom.

Apsaugoje dirbantis vyras, pasirašęs Ogio vardu, pasakojo kartą naktį poste išgirdęs labai skardų beldimą į langą. Pašokęs nubėgo pažiūrėti.

„Nieko nemačiau. Prasukau kamerų įrašus, bet jos taip pat neparodė, kad kažkas būtų ėjęs prie lango. Tiek to, galvoju, pasivaideno, nes tuo metu snaudžiau. Vėl išgirdau labai smarkų beldimą į posto duris. Net girdėjau, kaip durys virpėjo. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus vėl nieko nemačiau prieinant. Išvada – tikrai kažkas yra nematomo. Apie tai pasipasakojau savo kolegai, pasirodo, ir jam taip buvo nutikę, bet tik vieną kartą“, – dalijosi apsaugininkas.

Kitas skaitytojas prisipažino kaip ir netikintis tokiais dalykais, tačiau po vieno įvykio suabejojo. „Buvome bernai, o ne vaikai. Nuėjome į seną, apleistą žydų namą, kur visi sakė, kad vaidenasi, nes buvo visa šeima išžudyta. Ir norite tikėkite, norite ne, bet ką patyrėm buvo baisu. Į tą namą aš gyvenime žiūrėti nenoriu“, – pasakojo komentatorius, asmeniškai susidūręs su poltergeisto dvasia.

Paklaustas, ką sakytų žmogui, kuris jaučia kažko nepažinaus buvimą šalia ir ką daryti, jei vaidenasi, egzorcistas kunigas Arnoldas Valkauskas patarė mažiau sukti galvą: „Tikinčiam žmogui viskas labai paprasta. Jis meldžiasi už gyvus, mirusius ir į nieką nekreipia dėmesio“.

Neurobiologas: kad neišprotėtų, sukuria paaiškinimą

Neurobiologas Mantas Puočiauskas netiki namų dvasiomis, nors apie jas daug pasakojama ir ne tik šiandien. Tautosakoje minimi naminukai, bildukai ir kiti namų „gyventojai“, kurie padeda žmonėms – kol miega išplauna indus, grindis, nuskuta bulves ar atlieka kitus darbus. Tokių pasakojimų užfiksuota daugybė.

Taip pat skaitykite: 25 neatskleistos visų laikų paslaptys

Naminukais patariama rūpintis: iš vakaro palikti ant stalo valgio, pavyzdžiui, keptos kiaušinienės. Pasakojama, kad naminukas naktį tą kiaušinienę suvalgo ir palieka tuščią lėkštę.

„Realybėje tas naminukas tėra žmogus, sergantis lunatizmu, kuris priepuolio metu atsikelia, nudirba darbus, suvalgo kiaušinienę, atsigula atgal į lovą, o ryte atsibudęs visai nieko neatsimena, ką darė naktį. Atsikėlęs žmogus randa išplautas lėkštes, nuskustas bulves. Kas gi tai padarė, jei troboje be jo nieko nebuvo? Tam kad neišprotėtų, reikia pasaulio modelio, paaiškinančio įvykius jo aplinkoje. Tokiu būdu buvo išgalvotas paaiškinimas, kad tuos darbus namie padaro naminukas, bildukas ar pan.“, – komentavo M. Puočiauskas.

Kas iš tiesų į namus atneša turto

Neurobiologas įdomiai aiškina ir tautosakoje minimų aitvarų veikimą. Pasakojimuose aitvarai pristatomi, kaip būtybės, į savo šeimininko namus atnešančios įvairių daiktų: aukso, sidabro juvelyrinių dirbinių, popierinių pinigų, grūdų, obuolių, malkų, ir t. t.

„Aitvarai – taip pat lunatizmu sergantys žmonės, kurie miego būsenoje išeina iš namų, pavagia daiktų iš kaimynų, parneša namo, o atsibudę ryte nieko neatsimena. Kadangi neaišku, iš kur namie atsirado naujų daiktų, reikia sugalvot paaiškinimą, kaip tai atsitiko“, – mano neurobiologas.

Teigiama, kad aitvarai daug rečiau sutinkami už naminukus. M. Puočiauskas kelia klausimą, kodėl? Atsakydamas į jį pašnekovas primena, kad ne visi lunatikai išėję iš namų parsineša materialių daiktų. Daug dažniau jie tiesiog šiaip pasivaikšto ar namie nudirba kokių nors darbų.

„Lunatiko nudirbtus darbus protėviai laikė naminuko egzistavimo įrodymu, o parneštus daiktus – aitvaro. Tai patvirtina ir „liaudies išminties“ teiginį, kad „aitvaro atsikratyti neįmanoma“. Žinoma, kaipgi atsikratysi aitvaro, jei, kad ir kur keliautum, tavo galvoje esantis lunatizmas visur keliauja su tavimi“, – argumentuoja neurobiologas.

Kaip veikia poltergeistas

Tarptautinis bilduko pavadinimas – vokiškos kilmės. Poltergeistas reiškia triukšmingą dvasią. Aiškinama, jog pavadinimą lėmė dvasios reiškimosi būdas: bildėjimais, barškėjimais, trankymusi.

Anomalijų tyrinėtojai šios dvasios buvimo neneigia. Pastebi, kad bildukai mėto daiktus, „bilda naktį“, slepia kasdieninius daiktus, išdarinėja triukus su telefonu, televizoriumi ir vaizdo grotuvu. Kartais žaidžia su ugnimi. Tačiau pabrėžiama, jog įvairovė šunybių, kurias bildukai sugeba iškrėsti, yra tokia didelė, kad vienas atvejis gali būti nepanašus į kitą.

Taip pat skaitykite: Padegėjai iš kito pasaulio

Tarp kitų keistų dalykų minimi daiktų pasirodymas iš niekur, nepaaiškinamas jų judėjimas iš vienos vietos į kitą, staigus nepaaiškinamas šaltis, balsai iš niekur, žmonių ir daiktų kilnojimas ir nežinia iš kur sklindantys nemalonūs kvapai.

Poltergeistų tyrimu dažniausiai užsiima įvairios parapsichologinės ar kitokios pseudomokslinės organizacijos.

Tikintys poltergeistų realumu mini tris pagrindines hipotezes:

1. Poltergeistus sukelia kažkokie procesai, vystantys lytinio brendimo metu, todėl ši dvasia reiškiasi būtent tuose namuose, kur yra paauglių. Pagal šios hipotezės interpretacijas, lytinio brendimo metu paaugliai kažkodėl pritraukia dvasias ar vaiduoklius. 

2. Poltergeistus sukelia mirusių žmonių sielos, dėl kokių nors priežasčių likusios šiame pasaulyje. Kaip dažniausios priežastys, nurodoma ypač stiprūs jausmai mirties metu (pavydas, keršto troškimas ar kt.), kokie nors gyvam esant nebaigti darbai ar kt. 

3. Poltergeistus sukelia fizikiniai reiškiniai: elektromagnetiniai laukai, infragarsas, ultragarsas ar kt.

Skeptikai teigia, kad visos poltergeistų istorijos yra gandai arba sąmoningos klastotės. Neretai įrodoma, kad istorijas apie viešbutyje ar bare gyvenantį poltergeistą skleidžia patys savininkai, suinteresuoti pritraukti daugiau smalsių lankytojų.