Ar įmanoma užkeikti save patiems?

Ar niekada nekilo mintis, kad praėjusiame gyvenime žmogus galėjo pats save užkeikti ir pasmerkti nesėkmei? Ar ne keista, kad daugelyje pasaulio religijų tikima reinkarnacija? Pagal ją mirtis nėra pabaiga, kiekviena gyva būtybė gyvena daugybę gyvenimų skirtinguose kūnuose, neprisimindama to, kas nutiko praėjusiuose gyvenimuose. Kas galėtų pasakyti, kuo vardu buvo prieš šimtą metų ir kokiu pavidalu gyveno šioje žemėje?

Nemažai specialistų, nagrinėjančių šiuos dalykus, yra įsitikinę, kad nors žmonės ir neturi sąmoningų prisiminimų apie praėjusį gyvenimą, tai nereiškia, kad praėjusio gyvenimo patirtis negali veikti dabartinio, dažniausiai į blogąją pusę. Sunku įsivaizduoti, kiek daug gyvenimiškų sunkumų dėl to kyla. Pasirodo, praėjusio gyvenimo „aš“ gali būti kaltas dėl mažo pasitikėjimo savimi, valgymo sutrikimų, manijų, nesugebėjimo užmegzti ir išsaugoti santykius ir  t. t. Jei pavyksta susigrąžinti praėjusio gyvenimo prisiminimus, šį savojo „aš“ prakeiksmą galima panaikinti ir leisti praeities vaiduokliams ilsėtis ramybėje. Išsilaisvinęs iš praėjusio gyvenimo savojo „aš“ įtakos, žmogus tarsi pasveiksta, įgyja jėgų ir noro keisti, atnaujinti savo gyvenimą. Todėl labai svarbu neleisti buvusiam gyvenimui užvaldyti dabartinio.

Įvairiose pasaulio šalyse tokie asmenys neretai pradeda lankyti praėjusių gyvenimų terapijos užsiėmimus. Tokia terapija egzistuoja keletą dešimtmečių ir padėjo daugybei žmonių iš naujo išmokti kokybiškai ir laimingai gyventi. Dažniausiai terapijoje naudojama hipnozė, nes ji padeda prisiminti tai, kas buvo pamiršta prieš gimimą. Užhipnotizuoti asmenys gali mintimis grįžti į praėjusius laikus ir iš naujo išgyventi senus įvykius, ne tik tuos, kurie įvyko kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje, bet ir praėjusiuose gyvenimuose. Deja, daugelis terapeutų į šiuos prisiminimus nekreipia jokio dėmesio, nes galvoja, kad tai tiesiog pasąmonės žaidimai ir pernelyg laki vaizduotė. Iš tiesų užhipnotizuotas pacientas patiria savotišką transo būseną, todėl dažniausiai nėra gilinamasi į viską, apie ką pacientas kalba. Tai didelė klaida, nes šių prisiminimų analizė gali turėti labai didelį poveikį paciento sveikatai ir jo psichinei būsenai.

Tačiau nemažai terapeutų tiki, kad žmonės nugyvena daugybę gyvenimų. Nesvarbu, kiek fizinių pavidalų turėjo žmogus, visus juos vienija ta pati siela. Hipnotizuotojai formaliai nėra susiję nė su viena pasaulio religija, tačiau jų reinkarnacijos idėja yra panaši į budistų tikėjimą karma. Budistai tiki, kad žmogaus gyvenimas yra žinių ir patirčių kaupimas, kurios vėliau panaudojamos kituose gyvenimuose kelyje į tobulybę, todėl praėjusių gyvenimų patirtys vienaip ar kitaip turi įtakos tiek dabartinio gyvenimo, tiek būsimo gyvenimo pasirinkimams. Didžioji budistų dalis tiki, kad tie, kurie yra šalia dabartiniame gyvenime, buvo kažkur netoli praėjusiame ir taip pat bus netoliese ir būsimajame gyvenime. Žinoma, tie žmonės skirtinguose gyvenimuose gali užimti kitokią vietą. Analizuojant praėjusių gyvenimų patirtis dažnai atrandama labai netikėtų ryšių ir painių santykių, kurie yra užsimezgę, pavyzdžiui, prieš porą šimtų metų.

Hipnozė – tai ne vienintelis būdas, kaip atgaivinti seniai pamirštus prisiminimus apie praėjusį gyvenimą. Praėjusių gyvenimo nuotrupų galima pastebėti sapnuose, nesąmoningai kilusiose mintyse, žodžiuose. Visiems šiems dalykams dažniausiai neskiriama pakankamai dėmesio, nors juose yra užšifruoti labai svarbūs dalykai apie žmogų ir kaip būtų galima pagerinti jo gyvenimą. Vaikai, o kartais ir suaugusieji patiria dežavu jausmą, kuris yra niekas kitas, o prisiminimai apie praėjusių gyvenimų patirtis. Ne taip retai pasitaiko atvejų, kad vaikai arba suaugusieji po įvairių traumų, labai stiprių išgyvenimų, pradeda kalbėti kalba, kurios negalėjo išmokti. Kartais jie net prakalba senovine kalba, kuria jau seniai niekas nebešneka – kaip tai būtų galima paaiškinti, jei ne prisiminimais apie praeitą gyvenimą. Tačiau hipnozė vis tiek yra pats efektyviausias būdas, kuo daugiau prisiminti. Sapnai ir dežavu – tai tik papildomos detalės.

Labai dažnai pasitaiko, kad praeito gyvenimo pabaigoje patirti traumuojantys išgyvenimai nepaleidžia ir kituose gyvenimuose. Tokios patirtys gali turėti labai neigiamą įtaką dabarčiai ir ateičiai. Pavyzdžiui, jei moteris, kuri jaučia panišką baimę kiekvieną kartą, kai reikia skristi lėktuvu, prisimintų savo praeitą gyvenimą, tai tikriausiai nustebtų sužinojusi, kad ji per Pirmąjį pasaulinį karą pilotavo lėktuvą, į kurį šovė priešai, todėl lėktuvas užsidegė ir pilotas tragiškai žuvo liepsnose. Kita moteris kenčia nuo nemigos galbūt dėlto, kad per karą jos siela buvo įsikūnijusi į sargybinį, kuris užmigo per budėjimą, dėl to neįspėjo kariuomenės apie artėjančią priešų ataką. Sargybinis nusižudė, neiškentęs sąžinės prikaištų ir nuolatos persekiojančio kaltės jausmo. Tikslios priežasties žinojimas gali padėti įveikti šiame gyvenime kamuojančias problemas, todėl kartais vienintelė išeitis pagyti – profesionali hipnozė.