Žemės drebėjimai gali „iškepti“ Žemę

Mokslininkai priėjo išvadą, kad žemės drebėjimai gali išlaisvinti vandenynų dugne glūdinčias metano sankaupas, o šios pavojingiausios klimato kaitos požiūriu „šiltnamio dujos“, patekusios į atmosferą, gali nepaprastai pagreitinti pasaulinį atšilimą.

Šveicarijos Geologijos instituto ir Brėmeno universiteto (Vokietija) mokslinių tyrimų centro MARUM mokslininkai paskelbė sunerimti verčiančias savo tyrimo išvadas. Jų teigimu, žemės drebėjimus reikia įtraukti į klimato kaitos veiksnių sąrašą, nors kol kas jų poveikio mastas lieka nežinomas.

Tyrėjai remiasi geologinės ekspedicijos, 2007 m. gręžusios jūros dugną šiaurinėje Arabijos jūros dalyje, surinktais duomenimis. Mėginiuose, paimtuose 1,6 metro gylyje po jūros dugnu, buvo rasta metano hidratų, į vandens ledą panašios medžiagos. Tai kristalinis metano ir vandens junginys. Taip pat buvo aptikta mineralo barito pėdsakų. Šveicarų ir vokiečių mokslininkai, išnagrinėję šio tyrimo metu gautus duomenis, nusprendė, kad prieš kelis dešimtmečius šioje vietoje metano hidratai tiesiogine to žodžio prasme užvirė, o metano dujos pakilo į jūros paviršių ir išsisklaidė atmosferoje.

Ieškodami tokio reiškinio priežasčių, mokslininkai išsiaiškino, kad netoli gręžinių vietos 1945 metais įvyko galingas žemės drebėjimas. Remdamiesi visa eile požymių tyrėjai nustatė, kad dėl jo įtrūko metano hidratų sankaupų sluoksniai, ir dėl šios priežasties metanas ištrūko į atmosferą.


Pasak tyrimo autorių, šiaurinėje Arabijos jūros dalyje 8,1 balo stiprumo žemės drebėjimas užvirino metano hidratų klodus, ir iš jūros dugno pakilo apie 7,4 mln. kubinių metrų metano. Toks kiekis atitinka maždaug 10 didelių tankerių, gabenančių suskystintas gamtines dujas. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tai konservatyvus vertinimas: gali būti, kad 1945 m. įvykęs žemės drebėjimas atsiliepė ir kaimyniniams jūros dugno regionams, taigi, į atmosferą galėjo būti išmestas dar didesnis metano kiekis.

Tyrimo autoriai taip pat pabrėžia, kad metanas iš šios Arabijos jūros dalies į atmosferą skverbėsi kelis dešimtmečius, o toks faktas verčia iš naujo įvertinti kai kuriuos klimato kaitos modelius. Mokslininkų teigimu, tyrimo išvados patvirtina būtinybę prie natūralių klimato šiltėjimo veiksnių, tokių kaip ugnikalnių išsiveržimai, pridėti ir žemės drebėjimus.

Metano emisijos mokslininkams didžiausią rūpestį kelia dėl to, kad šios dujos 25 kartus efektyviau nei anglies dvideginis sulaiko saulės šiluminę energiją. Nors metanas Žemės atmosferoje išsilaiko trumpiau nei CO2, jis gali sukelti labai greitą temperatūros didėjimą, gresiantį ekologinėmis ir humanitarinėmis katastrofomis. Žurnale „Nature“ neseniai buvo paskelbti duomenys, liudijantys, kad 50 milijardų tonų metano, kuris gali patekti į atmosferą dėl Rytų Sibiro jūros pakrantės įšalo tirpimo, kiekis gali prilygti visos pasaulio pramonės indėliui į klimato šiltėjimą.