Pirmas pasaulyje sintetinis mėsainis buvo užaugintas už „Google“ įkūrėjo pinigus

Paaiškėjo, kad žmogus, finansavęs pirmojo pasaulyje laboratorijoje užauginto mėsainio kūrimo darbą, yra „Google“ bendraįkūrėjis Sergejus Brinas. Interneto verslininkas nusprendė paremti projektą 250 000 eurų (apie 860 000 litų) suma, kuri mokslininkams suteikė galimybę užauginti pakankamai mėsos, kad iš jos būtų pagamintas mėsainis. Projekto tikslas buvo įrodyti koncepcijos teisingumą.

Interneto paieškų magnatas, įkūręs „Google“ su kolega iš universiteto Larry Page'u, yra vienas iš turtingiausių žmonių pasauulyje. Praietyje jis yra rėmęs tokius projektus, kuriems, iš pirmo žvilgsnio, labiau tinkama vieta yra mokslinės fantastikos knygos, o ne mokslo laboratorijos.

Pavyzdžiui, S. Brinas ir L. Page'as, kartu su garsiu režisieriumi Jamesu Cameronu bei kitais garsiais ir turtingais žmonėmis investavo į bendrovę, kuri ketina pradėti kasinėjimus asteroiduose. Be to, S. Brinas yra privačios kosminių skrydžių bendrovės „Space Adventures“ investuotojas. Ši bendrovė už 100 mln. dolerių siūlo keliones iki Mėnulio. „Google“ taip pat kuria automobilius, kuriems nereikalingi vairuotojai. Filantropine veikla užsiimanti „Google“ atšaka „Google.org“ investavo į kelis ekologinės energijos projektus.

„Kol kas tai tik koncepcijos teisingumo patvirtinamas – bandome sukurti pirmą mėsainį, užaugintą laboratorijoje. Optimistiškai tikiuosi, kad nuo dabar galėsime šuoliais didinti mastus“, - vaizdo įraše sakė S. Brinas.

Mėsainio, kuris šią popietę buvo suvalgytas nežinomoje vietoje Londone, ragautojai buvo knygos „Taste of Tomorrow“ autorius Joshas Schonwaldas bei maisto tendencijų tyrėja iš Australijos Hanni Rützler.

Jie teigė, kad mėsainis skoniu yra panašus į tikrą, tik dėl riebalų trūkumo yra šiek tiek kietesnis, nesuteikia tokio kandimo malonumo. Bet skonis yra artimas mėsai, nors ir ne toks sultingas.

S. Brinas sakė, kad paremti mėsainio kūrimo technologiją jį paskatino siekis apsaugoti gyvūnus. Pasak jo, žmonių suvokimas apie modernius mėsos gaminimo procesus yra klaidingas – žmonės mano, kad gyvūnai auginami švarutėse fermose, po keletą gyvūnų kiekvienoje. „Kai pamatote, kaip elgiamasi su šiomis karvėmis, su tuo tikrai sunku susitaikyti“.

Už S. Brino pinigus Maastrichto universiteto fiziologas Dr. Markas Postas iš karvių kamieninių ląstelių per tris mėnesius išaugino 20 000 raumenų skaidulų. Šios skaidulos buvo rankiniu būdu atrinktos iš mitybinių terpių ir suspaustos į mesainį. Mokslininko tikslas – sukurti tokį mėsainį, kuris būtų biologiškai identiškas jautienai, tačiau būtų užaugintas ne pievoje, karvės organizme, o laboratorijoje.

Dr. M. Postas sakė, kad S. Brino komanda pati kreipėsi į jį norėdama finansuoti projektą. „Jie šią technologiją įvertino kaip tokią, kuri atitinka jų finansavimo tikslus aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės požiūriu. Jiems mano požiūris patiko ir jie nusprendė skirti pinigus“, - sakė mokslininkas.

S. Brinas sakė, kad jis nori investuoti į tokias technologijas, kurios yra „galimumo paribyje. Jeigu projektas pasiseka, jis gali iš tiesų transformuoti pasaulį“. Verslininkas puikiai suvokia, kad kai kurie žmonės sintetinę mėsą gali manyti esant mokslinės fantastikos dalyku. „O aš manau, kad tai yra gerai. Jeigu tai, ką darai, žmonių nėra vertinama kaip mokslinė fantastika, vadinasi, tai neturi pakankamai gebėjimo transformuoti pasaulį“, - tikino S. Brinas.