Kijoto universiteto (Japonija) mokslininkas Katsuhiko Hayashi publikavo straipsnį apie mokslinį darbą, kurio metu pelių odos ląstelės buvo panaudotos užuomazginės germinacinės ląstelės (primordial germ cells, PGC). Šios ląstelės – ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių pirmtakai - buvo išvystytos į spermatozoidus ir kiaušialąstes. Po apvaisinimo in vitro kiaušialąstė buvo įsodinta pelei, kuri susilaukė gyvų peliukų.
Nors mokslininkų taikyti metodai kol kas yra menkai išvystyti, tyrimo rezultatai reprodukcinei medicinai žada neįtikėtinas galimybes. K. Hayashi ir jam vadovaujantis prof. Mitinori Saitou tikisi suteiksią galimybę ne nevaisingoms moterims susilaukti vaikų apvaisinant kiaušialąstes, gautas iš jų pačių odos, bet ir panašiu būdu, iš vyrų ar iš moterų įprastinių ląstelių pagaminti ir spermatozoidų tos kiaušialąstės apvaisinimui, rašo independent.co.uk.
Procesas pradedamas nuo pluripotencinių kamieninių ląstelių išgavimo iš ankstyvos stadijos embrionų ir somatinių ląstelių, o vėliau, panaudojus tam tikras signalines molekules, paskatinamas tų ląstelių tapimas PGC ląstelėmis. Vėliau šios ląstelės buvo transplantuotos į gyvų pelių kiaušides ir sėklides. Ląstelėms subrendus jos vėl buvo išgautos ir panaudotos viena kitos apvaisinimui.
Pagrindinis darbas buvo atliktas 2012 metų spalį, o gyvų peliukų gimimas mokslininkams tebuvo „šalutinis rezultatas“, kuriuo pasinaudota tik kaip įrodymu, kad PGC ląstelių sukūrimas buvo sėkmingas. Nuo to laiko viso pasaulio mokslininkai aiškinosi, kokia yra potenciali šio tyrimo nauda, o tyrimo autoriai stengiasi savo metodą pritaikyti ir žmonėms
Žurnale „Scientific American“ JAV mokslininkas Davidas Cyranoski aiškino, kad kiti mokslininkai sugebėjo atkartoti PGC sukūrimo procesą, bet gyvų peliukų jiems nė karto nesigavo. Be to, kiti mokslininkai susidūrė ir su japonų neaprašytomis problemomis – tokiomis, kaip „trapių“ ar „deformuotų“ kiaušialąsčių gavimu.
„Tačiau pats sunkiausias iššūkis bus pelių PGC gavimo atkartojimas žmonėse“, - aiškina D. Cyranoski. Taip yra dėl to, kad pelių signalinės molekulės, paskatinusios PGC vystymąsi, yra gerokai paprastesnės nei žmonių. Tyrimus taip pat stabdo ribojimai, susiję su žmonių embrioninių ląstelių naudojimu.
Japonijos mokslininkai, kuriems vadovavo M. Saituou ir K. Hayashi, dabar perėjo prie tarpinio darbo – jie bando gauti beždžionių PGC ląsteles. Leidiniui „Scientific American“ K. Hayashi sakė, kad sėkmės su primatais tikimasi per artimiausius 5-10 metų, o netrukus po to turėtų būti sukurtos ir žmonių PGC ląstelės.
Visgi, net jeigu pavyks procesą sėkmingai pritaikyti beždžionėms, išliks nemažai sunkumų, kurių įveikimui gali prireikti ne vienerių metų. Jau žinoma, kad laboratorijoje sukurtos kamieninės ląstelės yra linkę į įvairias genetines mutacijas ir epigenetines klaidas. Net jei tokiu būdu pavyktų gauti sveiką palikuonį, mokslininkai nebūtų atsakę į klausimą ar jų metodas yra genetiškai „saugus“ - tam reikėtų stebėti kelias kartas.
Todėl mokslininkai sutinka, kad nors tyrimas yra įdomus ir intriguojantis, iki naujų metodųų taikymo žmonių nevaisingumui gydyti praeis dar daugybė metų.