Concorde'o pusbroliai

Nors tai išties buvo nuostabaus dizaino kūrinys ir technologijos pažiba, Concorde'as ant žemės buvo nuleistas ne be reikalo: tai buvo viena iš didžiausių visų laikų ekonominių nesėkmių. Dėl žemėje girdimo akustinio smūgio garso viršgarsiniam lėktuvui kertant garso greičio ribą, skrydžiai virš kontinentinės JAV dalies Concorde'u (ar bet kuriuo kitu viršgarsiniu civiliniu orlaiviu) buvo uždrausti. Dėl lėktuvo kaštų ir riboto skrydžio nuotolio, iš viso komerciniams skrydžiams buvo panaudoti tik 14 lėktuvų ir pagrindinis jo maršrutas jungė Londoną arba Paryžių su Niujorku arba Vašingtonu. Labai nedaug žmonių galėjo sau leisti 12 000 $ kainuojančius reiso į abi puses bilietus ir šlamšti Kaspijos eršketų ikrus bei triufeliais įdarytus fazanus, užsigerdami Pol Roger 1986 Cuvée Sir Winston Churchill šampanu, kelionėje iš Londono į Niujorką kartu su Stingu. „[Iš pilno lėktuvo 100 keleivių ] tik maždaug 10 žmonių mokėdavo visą kainą,“ sakė Hansmanas. „Visi kiti naudodavosi nuolaidomis.“ Jau neminint aplinkos teršimo – 26 000 litrų kuro per valandą.

Concorde'as buvo tokia fenomenali finansinė nesėkmė, kad Richardas Dawkinsas, siekdamas apibūdinti reiškinį, kai žmonės moka didžiulius pinigus už nevykusį sumanymą, nes jau tiek daug investavo, specialiai sukūrė terminą „konkordiška klaida“. Galiausiai, dėl augančių išlaikymo kaštų ir finansinių nuostolių po pirmos ir paskutinės mirtinos avarijos – atsitikimo, kuris tikriausiai įvyko ne dėl inžinerinės klaidos pačiame lėktuve, nors tai ir nesvarbu – Concorde'as baigė pasirodymą 2003 spalį.

Nepaisant jo pelnytos vienos iš didžiausių XX a. ekonominių nesėkmių šlovės, Concorde'o svajonė tebėra tokia gyvybinga, kad kiekvienais metais ar panašiai, naujas „Concorde'o sūnus“ žiniasklaidos pakrikštijamas šio lėktuvo dvasiniu įpėdiniu. Šie „naujieji konkordai“ iš tiesų šmėžavo dar iki tikrojo Concorde'o išleidimo pensijon. 2002 m. Japonijos viršgarsinio lėktuvo „Ieties (Javelin)“ prototipas bandomojo skrydžio metu sprogo virš Australijos dykynių bandomojo skrydžio metu. Sovietai sukūrė nuosavą Concorde'o versiją, Tu-144 arba Concorde'skį, kuris buvo atšauktas vos po 55 skrydžių ir dviejų dramatiškų avarijų. Jungtinės valstijos irgi bandė pastatyti nuosavą amerikietišką viršgarsinį lėktuvą – sukurtą Boeing – talpinantį 277 keleivius ir galintį skristi 2,7 M greičiu. „Noriu, kad JAV ir toliau pirmautų pasaulio oro transporto srityje ir jei norime išlaikyti lyderiavimą, itin svarbu pagaminti šį lėktuvą,“ sakė Richardas Nixonas, pranešdamas apie projektą. „1978 metais, kai prasidės komerciniai skrydžiai, Tokijas laiko atžvilgiu bus taip pat arti Vašingtono, kaip dabar yra Londonas.“ Planą 1971 m. nutraukė Senatas, protingai atmesdamas tolesnį finansavimą dėl aplinkosauginių sumetimų.

Nors tikrų įpėdinių horizonte nesimato, keletas JAV kuriamų „Concorde light“ modelių turi potencialą atlikti tai, ką darė Concorde'as – labai greitai po pasaulį skraidinti labai turtingus žmones. Šie minikonkordai siekia suteikti verslo keliautojams viršgarsinio skrydžio galimybę mažais privačiais lėktuvais, o ne avialinijų orlaiviais. Startuoliška firma Aerion bando viršgarsinio verslo lėktuvo technologiją, kuri leistų 8-12 keleivių skrieti 1,6 M greičiu – pakankamai greitai, kad kelionė iš Niujorko iki Paryžiaus sutrumpėtų iki 4½ valandų. Tuo tarpu Gulfstream kuria panašų privatų verslo lėktuvą, kaip ir Boeing. Tam, kad būtų ekonomiškai patrauklūs, šie nauji lėktuvai turi išmokti eliminuoti ar sušvelninti garso smūgio poveikį, darantį keliavimą virš kontinentinės JAV dalies negalimu.

Netgi technologijos bandymui reikėtų pasiekti, kad įstatymdaviai leistų civilinius viršgarsinius skrydžius virš sausumos. „Bandymai pakeisti įstatymus, kad jie leistų labai labai turtingiems žmonėms skraidyti daug greičiau, nei ne tokiems turtingiems ta pačia oro erdve – nėra užduotis, kurią būtų labai lengva pateisinti“ sakė Trimble'as iš Flightglobal.

Šie nedideli privatūs lėktuvai milijardieriams neatrodo tokie įkvepiantys, kaip pirmasis tokis rūšies, supergreitas 100-to vietų komercinis lėktuvas, priimantis Air France ir British Airways dažno skraidytojo mylias. Tai, kad Concorde'o sūnaus technologinė svajonė liks ant žemės dėl ekonominės ir ekologinės realybės, tikriausiai nėra jau toks blogas dalykas. Prieinamiausias iš šių pasiūlymų veikiau tėra labai brangiai atsieinantis aplinkai aukštųjų technologijų žaisliukas labai turtingiems žmonėms, o ne įkvepianti vizija apie žmogaus gebėjimą kurti dalykus, neatskiriamus nuo magijos.

Net jei taip, nieko blogo svajoti apie raketinius lėktuvus, ar netgi dar keistesnes viršgarsinio transporto galimybes. Kaip įrodė Concorde'as, kartais šios svajonės pakyla į orą.