Mane išgydė vaiduoklis…

Rytų Anglijoje gyvenanti moteris yra šventai įsitikinusi, kad jos sunkią ligą išgydė vaiduoklis „Baltoji ledi“, pasirodęs vienoje kaimo bažnytėlėje vasaros atostogų metu.

Dianai Bertelot buvo pašalinta tulžies pūslė, ji saujomis gėrė antibiotikus ir jautėsi tikrai prastai kone pusę metų. Tačiau viskas pasikeitė, kai vieną karštą vasaros dieną ji užėjo į nedidelę kaimo bažnyčią pasimelsti ir atsigaivinti.

Moteris sėdėjo ant klaupto netoli indo su švęstu vandeniu ir meldėsi prašydama Dievo sveikatos. Tuo metu jos vyras Piteris ir sūnus Deividas vaikščiojo po tuščią bažnyčią ir fotografavo.

D. Bertelot iki šiol prisimena, kad sėdint ant kieto, medinio klaupto pamažu kūną užliejo maloni šiluma. Kiek atsitokėjusi moteris išėjo iš bažnyčios ir apie incidentą savo šeimos nariams neužsiminė nė vienu žodeliu. Įvykį ji prisiminė tik po šešių mėnesių, kai fotoaparato juostelė buvo išryškinta ir padarytos nuotraukos. Sunku įsivaizduoti nuostabą, kai ji pamatė nuotraukose neryškų moters, apsirengusios senamadiškais drabužiais, siluetą.

Išvydusi nuotraukose baltą vaiduoklį už savęs, moteris vėl pajuto malonų virpulį, sušildantį kūną. Nuotrauką padaręs vyras tikina, kad fotografuodamas žmoną nematė jokio prašalaičio bažnyčioje. Jis neturėjo nė menkiausio supratimo, kas galėtų būti toji išblyškusi moteris.

Kitų metų vasarą jie nusprendė vėl nuvykti į tą pačią šv. Marijos bažnyčią Vorstedo kaime Norfolko grafystėje. Pamatęs minėtas nuotraukas, vikaras jiems papasakojo legendą apie „Baltąją ledi“, išgydančią žmones nuo sunkiausių ligų. Moteris nuo to laiko tvirtai tiki, kad jai pasveikti padėjo būtent šios moters dvasia. Net ir praėjus daugeliui metų, pažvelgus į tą nuotrauką, Diana Bertelot kiekvieną kartą pajunta kūną užliejančią šilumą.

Kitoje legendoje apie „Baltąją ledi“ pasakojama apie vieną vyrą, kuris pasigyrė, kad 1830 metų kūčių vakarą užlips ant varpinės bokšto ir pabučiuos vaiduoklį. Rytą žmonės rado vyrą, susigūžusį kampe, neaiškiai šnibždantį, kad ją matė. Po kelių minučių jis mirė.