Rusijos Rozvelas. Dalnegorskas. 611 aukštuma. NSO

1986 m. sausio 19 d. 19:55 Rusijoje Primorės krašte šalia Dalnegorsko miestelio įvyko kažkas neįprasta. Į kalvą, žinomą kaip 611 aukštuma, įsirėžė ir susprogo šuoliais 50km/h greičiu skrendantis apie 2 skersmens šviečiantis objektas. Manoma, kad tai neatpažintas skraidantis objektas NSO (angl. UFO).

Karštais pėdsakais

Kalno viršūnė matoma praktiškai iš kiekvieno miesto taško, tad NSO skry­dį ir katastrofą matė daug gyventojų. Šviečiantis rutulys rėžėsi į klinčių uolą, išmušė 2-3 kubinius metrus nuolaužų. Po dviejų ryškių blykstelėjimų kalvos viršūnėje prasidėjo valandą trukęs gaisras, kuris priminė suvirinimo apa­rato skleidžiamą liepsną.
Kitą dieną apie keistą katastrofą kalbėjo visas miestas. Iš daugelio Dalnegorsko vietų uolų fone bu­vo matoma kažkokia tamsi dėmė. Treniruotas žmogus vasaros metu pa­siekti viršūnę galėjo per kokį pusvalan­dį, tačiau žiemą tai padaryti buvo labai sudėtinga dėl sniego ir ledo. Keletą dienų miestiečiai pro žiūronus smalsiai apžiūrinėjo 611 aukštumą. Pirmasis pakilti į viršukalnę nusprendė biologas Valerijus Dvužilnas su draugais.
Rasti sprogimo epicentrą nebuvo sunku - vos keli metrai iki kalvos vir­šūnės, 600-609 m aukštyje visiškai ne­buvo sniego, ant akmenų buvo matyti uolienų nuolaužos ir išsilydę „nežinia ko“ fragmentai. Tiek ant akmenų, tiek ant uolos, tiek ant numanomų sprogusio kūno nuolaužų buvo matyti ryškūs aukštos temperatūros poveikio pėdsakai.
Atrodo, žinant uolienos lydimosi temperatūrą, galima paskaičiuoti ir sprogimo metu buvusią temperatūrą. Tačiau ne viskas buvo taip paprasta. Nėra abejonių, sprogimas buvo, iš uo­los buvo išmuštos nuolaužos, tačiau jos neišsilakstė dešimtis ir šimtus metrų, kaip reikėtų tikėtis, o gulėjo netoliese keliose kompaktiškose krūvelėse.
Vienoje vietoje pavyko aptikti keistą „juodą tinklelį, kurį tik praėjus daug laiko pavyko identifikuoti kaip „me­džio gabalą, kuris keletą valandų buvo veikiamas aukšta temperatūra visiškai nesant deguonies''.

Iš kur atsirado „keletas valandų", jeigu kalbama apie sprogimą? Tiesa, kai kurie liudininkai pasakojo, jog švytėjimas ir netgi mažesnio galingumo sprogimai kalvos viršūnėje truko apie valandą. Kai kurie teigia, kad švytintis rutulys keletą kartų pakilo aukštyn ir vėl krisdavo žemyn. Tačiau paaiškinti visišką deguonies nebuvimą niekas ne­galėjo, nes vėjų gairinamoje viršūnėje oro visada pakanka. Nebent kažkas kavos viršūnę uždengė nematomu her­metišku gaubtu.
Dar labiau tyrinėtojai nustebo, pamatę kitus augalus - viršūnėje au­gantys dauguma krūmų ir medžių visiškai nebuvo paveikti sprogimo. Šie augalai visiškai nenukentėjo, nors vos už kelių centimetrų nuo jų nežinoma jėga sprogdino ir lydė akmenis. Dėl tyrinėtojų kompetencijos abejoti nerei­kia, nes Dvužilnas Sovietų Sąjungoje ir užsienyje buvo žinomas kaip labai talentingas biologas.
Tyrinėtojų grupė tiriamame rajone aptiko nedidelę aikštelę, kurioje ne­buvo sniego. Joje uolienos nuolaužos buvo padengtos juoda plėvele, o pati aikštelė - pelenais. Šioje aikštelėje buvo apdegusių medžių, kurie pavirto porėta anglimi, liekanų, nors tai visiš­kai nebūdinga miško gaisrui. Taip pat buvo aptikta metaliniai lašai, juodos į stiklą panašios dalelės, keisti lukštai, sudarantys savotišką tinklelį, ir metalo kruopelės, kurių kilmė sunkiai paaiš­kinama.

Keistos medžiagos

Tyrimų, kuriuos atliko 14 skirtin­gų mokslinių tyrimo institutų visoje Sovietų Sąjungoje, metu paaiškėjo, kad buvo keli pagrindiniai įvairaus dydžio pavyzdžių tipai.
1.  Didelis kiekis išsilydžiusių rutu­liukų su skylutėmis buvo iš švino lydi­nio su retaisiais elementais - cirkoniu, lantanu, itriu, prazeodimiu ir kt..
2.  Rutuliukai iš geležies lydinio su chromu, nikeliu, manganu ir aliumi­niu.
3. Amorfinę struktūrą turintys ge­ležies lydinio su volframu ir kobaltu rutuliukai.
4. Išsilydžiusios anglies dalelės, pa­našios į stiklą būsenos. Toks stiklas susidaro ne žemesnėje nei 3500°C temperatūroje.
5. Įsimagnetinusios silicio plokštelės (iki tol buvo manoma, kad silicis neįsimagnetina).
6. Juodi į stiklą panašūs dariniai su daugybe skylučių, pavadinti „tin­kleliais". Šie dariniai specialistus nustebino labiausiai. Jie netirpo pačiose stipriausiose rūgštyse, 900°C temperatūroje sudegdavo ore be jokių pelenų, tačiau vakuume nesilydė netgi 2800°C temperatūroje.
Šie dariniai, būdami šalti, visiškai nepraleido srovės, tačiau pakaitinti vakuume jie tapdavo laidininkais. Panardinti į skystą azotą į stiklą pa­našūs dariniai tapdavo netgi superlai­dininkais. Šiuose „tinkleliuose" buvo aptikti labai retai Žemėje sutinkami metalai bei vos 17-os mikronų storio kvarco siūlai, kurie buvo išsiraizgę po vieną arba sudarė pynes.
Viename tokiame siūle buvo aptiktas ypač plonas aukso siūlas. Buvo nusta­tyta, kad „tinkleliai" savo cheminę su­dėtį keičia kintant aplinkos sąlygoms. Tyrimas rentgeno spinduliais rodė, kad iki pakaitinimo šiuose pavyzdžiuose yra aukso, sidabro ir nikelio. Pakaitinus šie elementai išnyko, tačiau atsirado molibdenas ir berilio sulfidas.
Specialistai padarė išvadą - tokia technologija neįmanoma, esant dabar­tiniam technikos išsivystymo lygiui. Chemijos mokslų daktaras V.Visockis patvirtino: „Jokios abejonės, tai aukš­tosios technologijos požymis, o ne natūralios kilmės pavyzdys".
Įdomią išvadą padarė SSRS Mokslų akademijos Žemės magnetizmo, jonos­feros ir radijo bangų sklidimo instituto Leningrado skyriaus mokslininkai. Jie irgi tyrė keistuosius rutuliukus ir nustatė, kad izotopinė švino sudėtis rodo žemiškąją jų kilmę. Dar daugiau, ši sudėtis identiška tam švinui, kuris išgaunamas Cholovensko kasykloje Šiaurės Priebaikalėje.
Atsižvelgiant į tai, kad kryptis iš šios kasyklos į 611 aukštumą sutampa su švytinčio rutulio skriejimo kryptimi, tai klausimų kyla dar daugiau. Įdomu pažymėti, kad panašūs artefaktai buvo aptikti Altajuje, Šiaurės Urale ir net prie Maskvos.

Rusijos Rozvelas

Tris metus NSO kritimo vietoje vykę tyrimai parodė, kad šioje vietoje laikosi anomalus laukas. Šios vietos vengė gyvūnai, ten pabuvojusiems žmonėms pakisdavo kraujo sudėtis, padažnėdavo pulsas, pakildavo kraujospūdis, einant atsirasdavo koordinacijos sutrikimų. Po aprašytojo įvykio ties 611 aukštuma ne kartą buvo stebimi švytintys rutu­liai. Pavyzdžiui, praėjus aštuonioms dienoms po paslaptingos katastrofos virš 611 aukštumos buvo matomi ke­turi šviečiantys objektai, kurie apsuko keturis ratus aplink kalvą.

1987-ųjų metų lapkričio mėnesį Rytų Primorėje buvo užfiksuoti 32 cilindro, cigaro ir rutulio formų NSO skrydžiai. Iš šių NSO penki buvo nukreipę spindulius į 611 aukštumos rajoną, keturi NSO praskrido virš šios kalvos, o trys - kurį laiką kybojo danguje virš Dalnegorsko.
1986-ųjų metų įvykių paslaptis iki šiol neatskleista. Hipotezių sukurta nemažai. Vieni kalba apie neįprastą meteoritą, kiti - apie milžinišką ka­muolinį žaibą, treti - apie ateivius iš kosmoso. Yra ir labai keistų hipotezių. Pavyzdžiui, viena tokia skelbia, kad objektas į Žemės paviršių išsiveržė iš jos gelmių dėl vulkaninės veiklos ir žaibų iškrovos, o keistieji pavyzdžiai - ne kas kita, o neorganinės gyvybės formos, esančios mūsų planetos gilu­moje, liekanos.
Paskutiniame praėjusio amžiaus de­šimtmetyje amerikiečiai Dalnegorską pradėjo vadinti Rusijos Rozvelu. Tačiau tai nėra tikslu, nes Dalnegorsko atveju viskas patvirtinama dokumentais, ku­rių tikrumo niekas nenuginčys.

Tačiau didžiuosiuose miestuo­se gyvenančius rusus ir nedaugelį į Dalnegorską atvykstančių užsienio turistų stebina tai, kad patys vietiniai gyventojai nelabai domisi šiuo įvykiu. Nors apie patį įvykį girdėjo praktiškai visi miesto gyventojai, per beveik tris dešimtmečius beveik niekas nebuvo užlipęs ant kalvos. Netgi kalbama, kad daugelis gyventojų sunkiai įsivaizduo­ja, kur yra ta 611 aukštuma. Tiesa, šiuo teiginiu negalima visiškai pasitikėti.