Galaktinių karų aidai

Protas, kurį mes kada nors aptiksime, taip skirsis nuo mūsų įsivaizdavimo, kad mes jos net nenorėsime pavadinti Protu. Didelė tikimybė, kad toks "protas" ar "neprotas" mūsų irgi nenorės pripažinti protingomis būtybėmis. Pasekmes nuspėti nesunku: šiuo atveju tai bus panašu į žmogaus kontaktą  SU GROBUONIMI.

(S.Lemas „Technologijų suma")

Mįslingi gama spindulių žybsniai

„Žmonijos ekspansijos istorija buvo gėdinga užkariavimų, kolonizacijos ir eksploatacijos istorija... Pagrįstai galima teigti, kad bet kuri nežemiškoji civilizacija, kaip ir mes, nužengs ilgą kelią nuo barbariško elgesio iki kultūros. Galima daryti išvadą, kad visų nežemiškųjų rasių pagrindinis poreikis gali būti fizinis saugumas" (D.Rendelas, P.Hou „NSO paslaptys").

1963-ųjų metų spalio mėnesį JAV pradėjo vykdyti branduolinių ginklų bandymų uždraudimo atmosferoje, kosmose ir vandenyje sutarties kontrolės programą. Sutarties laikymosi stebėjimui buvo sukurti ir į orbitą iškelti palydovai „Vela" (iš ispanų kalbos žodžio „vela“ - „sargyba"). Per visą kontrolės programos vykdymo laiką palydovų detektoriai neužfiksavo nė vieno branduolinio sprogimo Žemės paviršiuje, tačiau beveik prieš 50 metų jie užfiksavo gama spindulių žybsnius tolimose kosmoso gelmėse. Apie mįslingą šių trumpų ir ryškių žybsnių kilmę iki šiol karštai diskutuoja astrofizikai. Šie spinduliavimai - tai tie patys rentgeno spinduliai, tik turintys labai daug energijos, todėl kartais gama ir rentgeno spindulių žybsniai pastebimi vienu metu. Netrukus po to, kai buvo aptiktas keistasis fenomenas, paaiškėjo, kad šie žybsniai vyko tolimajame kosmose ir yra nepaprastai galingų sprogimų tolimose galaktikose atgarsis. Gama spindulių žybsniai yra didžioji šiuolaikinės astronomijos mįslė.

Maždaug kartą per parą Visata apšviečiama gama spindulių žybsniu nuo nepaprasto sprogimo. Kol kas niekas nežino nei šių sprogimų priežasčių, nei atstumo, kuriuo nuo mūsų jie vyksta. Dar keistesnė atrodo schema, atlikta pagal galaktikos koordinates ir kurioje pažymėti daugiau nei tūkstantis šių energijos pliūpsnių. Šioje schemoje matomi keisti lankai ir linijos, kurias astronomai aiškina atvaizdų užsidėjimu ant mūsų ir kitų galaktikų diskų. Neseniai, peržiūrėjus atstumų skalę, paaiškėjo, kad dauguma žybsnių vyko už milijardų šviesmečių.

Gali būti, kad mes stebime kažkokių galaktinių karų atgarsius. Šių karų metu galingos nežemiškos civilizacijos prieš daugybę metų, gal net skaičiuojamų milijardais, apsikeitė mirtinais smūgiais su gama spindulių žybsniais. Bet kokiu atveju, tai galėtų bent kiek paaiškinti Fermio paradoksą - „didįjį Visatos tylėjimą".

Įdomu ir tai, kad kryptimis, iš kur atkeliauja gama spinduliai, praktiškai nieko nematyti - vien tik juodas dangus. Tik porą kartų buvo užfiksuotas galingas gama spindulių šaltinis, kuris veikė keletą sekundžių. Taip pat buvo pranešimus apie labai silpnus ir retus šviesos žybsnius bei radijo spinduliavimą. Kol kas astrofizikai nesutarė dėl vieningos nuomonės apie šimtų užregistruotų gama spindulių žybsnių kilmę. Vieni mokslininkai paslaptingąjį fenomeną sieja su gana artimomis neutroninėmis ir hypernaujomis žvaigždėmis, kiti pateikia ne mažiau įtikinančius argumentus apie tai, kad šių spindulių paslaptingas šaltinis yra vos ne pačiame mums matomos Visatos pakraštyje.

Kosminių konfliktų  atgarsiai?

„Galima teigti, kad saugumo dėl nežemiškųjų civilizacijų problema mūsų laikais tampa labai aktuali. Viena iš priežasčių - jau keletą dešimtmečių Žemę galima pastebėti už 50 šviesmečių dėl jos labai ryškaus radijo spinduliavimo, susijusio su tūkstančių televizijos signalų siųstuvų veikla mūsų planetoje. Mes jau nekalbame apie tai, kad žmonija pradeda palikti „pėdsakus" Saulės sistemos kūnuose kosmoso erdvės įsisavinimo metu ir netgi siunčia specialius signalus į galaktikos žvaigždynus" (J.Skolenka „Kosminio saugumo principai").

Šiandien fizikai negali paaiškinti tokios didelės spinduliavimo energijos. Be abejo, kalbama apie ypač galingą energijos išskyrimą, kuris vyksta mažyčiame erdvės taške, kuris mažesnis netgi už Žemę. Tačiau teoretikai sutaria vienu klausimu - dauguma gama spindulių žybsnių yra žymiai sudėtingesnis reiškinys, nei kokio dangaus kūno sprogimas. Tipiškas žybsnis - tai visa skirtingo galingumo sprogimų serija, kai sprogimai trunka nuo sekundės dalių iki kelių minučių. Gali būti, kad taip atrodytų trečiasis pasaulinis karas Žemėje, panaudojant branduolinius ginklus, ir kuris būtų stebimas iš kitų planetų. Ir tai ne vienintelė analogija.

Pirma, proporcingos erdvės. Spinduliavimas iš įvairių sprogimo vietų, sklisdamas šviesos greičiu, gama spindulių teleskopą pasiekia ne vienu metu. Yra nedidelis laiko skirtumas. Sprendžiant iš šių duomenų, sprogimo sritis neviršija kelių dešimčių kilometrų. Antra, rentgeno, matomų ir radijo spindulių spinduliavimas, kuris lydi gama spindulių žybsnį, leido astrofizikams padaryti įdomią išvadą - žybsnis vyksta labai nedidelio, siauro, smarkiai turbulentinio materijos išmetime metu, kai ši materija skrieja greičiu, artimu šviesos greičiui. Ar visa tai neprimena šūvio, pataikymo ir taikinio sunaikinimo? Trečia, aštuonių labiausiai ištirtų žybsnių galingumai skiriasi vos tris kartus. Tokie „standartiniai" sprogimai necharakteringi negyvojoje gamtoje viešpataujančiam chaosui. Įdomu tai, kad astronomai tokį „šaudymą" sieja su taip vadinamais mole­kuliniais debesimis. Molekuliniais debesimis laikomi didelė organinių dalelių ir net amino rūgščių koncentracija. Ar iš tiesų šios organinių medžiagų sankaupos yra negyvos, kaip įprasta manyti?

Tokie molekuliniai debesys aptinkami ir mūsų galaktikoje, dažniausiai - tarp Didžiųjų Grįžulo Ratų ir Jaučio žvaigždynų. Keisčiausia tai, kad ten nėra jokių astrofizikams žinomų tipų kosminių objektų. Visa tai labai primena epines kovas iš mokslinių-fantastinių romanų. Gal astronomams pavyko aptikti milžiniško kosminio mūšio gama spindulių pėdsakus?

Stebina kosminių sprogimų masteliai, su kuriais net nėra ko lyginti netgi pačius galingiausius Žemėje įvykdytus termo­branduolinius bandymus. Tolimojoje galaktikoje užregistruoto vidutinio ga­ma spindulių žybsnio energija prilygsta dešimtimis ar net šimtams supernovų sprogimams. Kiekviena tokia žvaigždė sprogimo metu išmeta tiek energijos, kiek mūsų Saulė išskiria per šimtus milijonų metų!
Astrofizikai mano, kad gama spindulių žybsnių atsiradimo priežastimi gali būti kosminiai kataklizmai, vykstantys, kai susilieja neutroninės žvaigždės ar juodo­sios skylės.

Kosminio saugumo principai

„Tarpžvaigždiniai švyturiai yra tarsi jaukas, kuris vilioja mums nežinomas grobuoniškas, svetimas civilizacijas. Bet kuriuo atveju, civilizacija, siųsdama į kosmosą signalus, turi išduoti savo buvimo vietą, taip rizikuodama prisišaukti bėdą ir negauti jokios naudos" (D.Rendelas, P.Hou „NSO paslaptys").

Tikrai mažai atsiras žmonių, kurie surizikuotų nepažįstamajam pranešti savo namų adresą. O štai galaktiniais masteliais žmonija rodo keistą nerūpestingumą, į kosmosą siųsdama nemažai pranešimų. Elektromagnetiniai signalai, į kosmosą
sklindantys jau šimtmetį, patys savaime yra mažai reikšmingi, tačiau tiksliniuose pranešimuose nurodomos mūsų Saulės sistemos koordinatės...

Beje, dabartinių karų mūsų planetoje patirtis rodo, kad agresorius pirmiausia stengiasi sunaikinti radiolokacinius priešininko kompleksus. Visiškai įmanomas dalykas, kad tokios pačios logikos laikosi ir kitos civilizacijos, kariaujančios galaktinius karus ir siekiančios viešpatauti. Šiuo požiūriu tiesiog glumina mūsų astronomų neapdairumas, kai jie visiškai nežinomiems pasauliams iš savo radijo teleskopų siunčia informaciją.

Nebūtų nieko keisto, jeigu toks mūsų elgesys kaimynams galaktikoje sukeltų daug klausimų. Pavyzdžiui, jeigu jauna ir visiškai technologiniu požiūriu nesu­stiprėjusi civilizacija, žengianti tik pir­muosius kosmoso įsisavinimo žingsnius, elgiasi taip nerūpestingai informaciniame elektromagnetiniame diapazone, tai ar to­kia civilizacija gali būti laikoma protinga? Seniausiosios aukšto išsivystymo lygio ga­laktikos civilizacijos, kurių amžius siekia milijonus metų, visiškai pagrįstai gali mū­sų nelaikyti proto skleidėjais. Ypač jeigu jų taikomi aukščiausi kriterijai protingumui yra žymiai sudėtingesni, nei paprasčiau­sias „protaujančios gyvosios materijos" apibrėžimas ir gali apimti „supančios in­formacinės erdvės kūrimo išmintingumo" sąvoką.

Pastaraisiais metais pasiektas proveržis astronomijoje, naudojant kosminius ir ypač galingus antžeminius teleskopus, pagaliau leido pradėti tyrinėti kitas planetų sistemas. Atrasta daugiau nei 1000 iki tol buvusių nežinomomis planetų (ir šis skaičius sparčiai auga), tačiau nė viena planeta kol kas neprimena Žemės... Kas tai - neteisingai užduoti paieškos parametrai ar pirmieji mūsų pasaulio unikalumo požymiai? Jei teisingas antrasis teiginys, tai mums reikia būti ypač atsargiems, nes žmonija panaši į neatsargų keliautoją, keliaujantį tylinčiomis kosmoso platybėmis, garsiai „dainuojantį" elektromagnetines „dainas". O kišenėje šis keliautojas neša neįkainojamą brangenybę, kurios vertė, gali būti, didesnė už visų galaktikos brangenybių vertę ...

Kaip šiuo atveju elgsis pagarsėję kitų kosminių pasaulių gyventojai, kurie, ko gero, yra labai smarkiai mus aplenkę savo techninio išsivystymo lygiu? Vargu ar politiškai susiskaidžiusi žmonija sugebės duoti deramą atkirtį kosmoso agresoriams.