Cereros planeta – NSO kosminė bazė?

Italų astronomas ir būsimas astronomų draugijos “Dangaus sargyba”narys Džiuzepė Pjacis aptiko arčiausiai žemės esančią nykštukinę Cereros planetą.Jos masė už žemės mažesnė 6 tūkstančius kartų Nežiūrint į kuklų dydi, 2007-ais metais NASA pasiuntė automatinę kosminę stotį „Aušra“ („Down“), kuri Cererą turi pasiekti 2015-ais metais. Kuo ši mažytė planeta sudomino Jav kosminius tyrinėtojus?

Planeta, pavadinta Senovės Romos derlingumo deivės Cereros vardu, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai be gyvybės ženklų. Astronomų manymu, visas planetos paviršius yra padengtas ledu ir moliu, karbonatu. Vis tik mokslininkai teigia, kad po planetos paviršiumi gali būti skysto vandens! Stebina ir taisyklinga apvali planetos forma, nes dauguma mažųjų kosmoso kūnų dėl silpnos gravitacijos nėra tokios taisyklingos formos. Tačiau tai nėra pagrindinė Cereros paslaptis. Neseniai buvo paskelbta prielaida, kad ši planeta – ateivių bazė.

 

Kosminė oazė

 

Dar Džiuzepė Pjacis pastebėjo iš planetos sklindančius keistus šviesos blyksnius. Tada astronomas jų taip ir nesugebėjo paaiškinti. Praėjus dviems amžiams įvairių šalių – Anglijos, Belgijos, Danijos ir Suomijos-astrofizikai po ilgalaikių stebėjimų „Hablo“ („Hubble“) teleskopu padarė šokiruojančią išvadą. Pasirodo, šią niekuo ypatingu neišsiskiriančią nykštukinę planetą nuolat lanko ateivių laivai, dar daugiau-tenai įkurta ateivių bazė, švyturys, tranzitinė stotis!

Belgų mokslininkas Albertas van Kiuismanas mano, kad paslaptingus įvairaus ryškumo ir trukmės blyksnius skleidžia didžiulės galios lazeris. Įdomu tai, kad šie blyksniai fiksuojami vienodais laiko tarpais, t.y. kas 7 ir 40 metų. Tačiau kaip galėjo negyvenamoje planetoje atsirasti lazeris? O gal ši planeta nėra jau tokia negyvenama?

Mokslininkas teigia: „Yra pastebėta, kad po šių blyksnių žymiai padidėja NSO pasirodymų Žemėje dažnis. Tai, be abejo, reiškia, kad Cereroje įrengtas kosminis švyturys, kuris atskrendantiems žvaigždėlaiviams nurodo nusileidimo vietą“.

Lazerio skleidžiami signalai – tai ne vienintelė keistenybė. Cerera, be kitų spindulių, dar skleidžia ir infraraudonuosius. Šią ypatybę pirmasis pastebėjo amerikiečių astronomas Oliveris Hansenas. Keisčiausia tai, kad nykštukinė planeta, esanti asteroidų juostoje, vienintelė skleidžia infraraudonuosius spindulius.

 

Ufologų hipotezės

 

Savaime suprantama, kad tokia naujiena negalėjo likti nepastebėta ufologų. Rusas, neatpažintų skraidymo objektų tyrinėtojas Jakovas Kisliukas mano, kad „Cerera yra dangaus kūnas, turintis pakankamą gravitaciją dideliems objektams statyti, tačiau neturintis atmosferos, kuri galėtų pakenkti į planetą dideliu greičiu besileidžiantiems ar iš jos kylantiems kosminiams laivams. Be to, planetos paviršiniuose sluoksniuose yra didelės vandens atsargos“.