Ateivių "Žvėrynas" : Pabaisos

Įdomu, kad keisti pranešimai apie tai dažniausiai mus pasiekia iš „lango teritorijų" — taip visoje planetoje vadinami regionai, kuriuo­se jau šimtmečius pasirodo NSO, ir jų ten būna daug daugiau negu kitur.

Pavyzdžiui, Preston Bruko ir Dersberio (Preston Brook/Daresbury) vietovės į pietus nuo Varingtono buvo jau paminėtos, nes ten grobiami žmonės, „dingsta" laikas, sustoja automobiliai ir pasėliuose aptinkama skritulių. Šioje mažoje teritorijoje, kurioje gimė „Alisos stebuklų šalyje" ir „Alisos veidrodžių karalystėje" autorius (įdomus sutapimas), kontaktų su ateiviais buvo daugiau negu bet kur kitur Europoje.

    1966 metais ankstų rytą du žvejai pamatė, kaip kažkas krito žemyn ir vos nenuskandino kanalu plaukusios baržos. Tą kažką jie aprašė kaip labai didelį paukštį, didesnį už žmogų, žėrinčiomis aki­mis. Tai atsitiko vos už 200 jardų nuo tos vietos, kur po kelerių metų atsirado skritulys pasėliuose ir įvyko su tuo nesusijęs pagrobimas. Net televizijos įžymybė Fredas Talbotas (Frcd Talbot) po to prane­šinėdavo, kad tose vietose plaukiant barža girdisi keisti garsai ir jaučiasi, kaip kažkokia jėga traukia baržą žemyn.

Tuo pat metu, kai Češyre pasirodė milžiniškas paukštis, panašus padaras kėlė siaubą JAV Vakarų Virdžinijos Point Plezanto (Point Pleasant) miesto gyventojams. Apie jį buvo tiek pranešimų, kad vie­tinės masinės informacijos priemonės praminė jį „žmogumi drugiu", nes priminė ir naktinį drugį, ir žmogų. Be to, šis padaras buvo plau­kuotas, o jo sparnai labai platūs. Jį žmonės matė ir skrendantį.

1966 metų lapkričio 15 dieną Rodžeris Skarberis (Roger Scarbe-ry) ir Stivas Maletas (Steve Mallete) su žmonomis važiavo žvyrke­liu. Netoli senos jėgainės jie pamatė septynių pėdų ilgio sparnuotą tamsią šmėklą žėrinčiomis kaip žarijos akimis. Kai jie visu greičiu šovė tolyn, padaras puolė paskui. Visi liudininkai tvirtina, kad jis skriejo iš paskos, pakilęs aukščiau automobilio tarsi keršijanti neme­zidė. Nėra ko stebėtis, kad žmonės nuvažiavo tiesiai į policiją. Ši ėmėsi tirti reikalą, bet nepavyko nieko rasti.

Pranešimus apie „žmogų drugį" lydėjo nesuskaičiuojama daugy­bė tvirtinimų regėjus NSO, tad žurnalistas Džonas Kyląs ėmėsi šio reikalo ir po to išleido nepaprastą knygą „Žmogaus drugio pranašys­tės" („The Mothman Prophecies").

Knygos pavadinimas toks keistas todėl, kad Kyląs suprato, jog NSO ir pasirodantys padarai sukelia įvairiausių psichologinių reiški­nių, pavyzdžiui, poltergeisto protrūkį aukos namuose. Tokiais atve­jais tarsi išlaisvinama psichinė energija. Kalbama ir apie gebėjimą numatyti įvykius. Pavyzdžiui, yra žinomas būtybės pranašavimas, kad 1967 metais gruodžio mėnesį Vašingtone prezidentas įjungs Ka­lėdinius žiburius. Tačiau numatytą dieną vietoj to griuvo tiltas, ve­dantis per Ohajo (Ohio) upę į dabar gausiai lankomą Point Plezanto miestą, kartu paskandindamas daugybę lengvųjų automobilių bei ' sunkvežimių ir nusinešdamas kelių šio garsaus ateivių aktyvumo prasiveržimo liudininkų gyvybes.

Remdamasis tokiais tyrinėjimais, Kyląs padarė išvadą, kad kon­taktai su ateiviais — tai kažkas daugiau, negu matome mes ir skel­bia populiarios antgamtiškos teorijos, aiškinančios apie vidinę erdvę ir parapsichologiją. Jo mintys nesusilaukė beveik jokio ufologų pri­tarimo, bet 1992 metais jis tvirtino, jog vėlesni atsitikimai įrodę jo teisumą, todėl tokie įvykiai kaip „žmogaus drugio" pasirodymas turi būti „tiriami ir neignoruojami, nes jie neatitinka draugiško ateivių įvaizdžio, ko taip trokšta NSO tyrinėtojų grupės".

Šios būtybės vis dar kažkur netoliese. 1995 metais gauta prane­šimų iš buvusios Sovietų Sąjungos: ledinėje taigoje žmonės regėjo skrendantį milžinišką į šikšnosparnį panašų žmogų.