Vilardo bibliotekos vaiduokliai

Miesto centre stūksanti biblioteka sudaro ryškų kontrastą su dangoraižiais ir šešių juostų greitkeliu. Turbūt todėl miesto gyventojams ir svečiams dažnai kyla klausimas: „Ar ši biblioteka užkerėta?“. Verslūs amerikiečiai, pamatę, kad žmonės labai domisi biblioteka, pradėjo organizuoti tam tikras vaiduoklių medžiotojų sesijas.

Didžiausia tikimybė turistams išvysti pilkosios ledi vaiduoklį požeminiame vaikų skaitymo kambaryje. Lankytojai Vilardo bibliotekoje pajunta stingdantį šaltį, užuodžia kvepalus, jaučia plaukų ir auskarų prisilietimus, randa keistų daiktų, girdi neįprastus garsus, juda knygos ir baldai, be priežasties įsijungia ir išsijungia vanduo…

Prieš maždaug 60 metų įvyko pirmasis incidentas. Bibliotekos darbuotojas šaltą ir speiguotą naktį ėjo namo iš naktinės pamainos. Nuo tada daugybė kitų darbuotojų teigė matę jo šmėklą. Pilkosios ledi vaiduoklis Vilardo bibliotekoje pirmą kartą pastebėtas ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje.

Kas yra pilkosios ledi vaiduoklis tiksliai nežinoma. Manoma, kad galbūt tai moters, palaidotos gretimose kapinėse, dvasia. Kiti spėja, kad galbūt ledi pilkais drabužiais mirė toje vietoje, kurioje vėliau buvo pastatyta Vilardo biblioteka. Treti mąsto, ar pilkoji ledi negalėtų būti bibliotekos įkūrėjo dukra Luiza Karpenter, pralaimėjusi bylą teisme, kuria siekė įrodyti, kad jos tėvas, palikęs Vilardo biblioteką valstybei, buvo ne viso proto.