Užmirškite Rusiją. Kyla nauja superenergetinė valstybė

Jau šio dešimtmečio viduryje dar viena šalis taps pasauline dujų supervalstybe ir pirmą kartą po 40 metų pertraukos sėkmingai įveiks šalies prekybos balanso deficito problemą, „The Telegraph“ skelbia banko „Morgan Stanley“ prognozę.

„Suskystintų gamtinių dujų eksportas iš Australijos gali būti naujas didis dalykas“, – naujausioje ataskaitoje skelbia bankas.

Specialistai prognozuoja, jog tikras suskystintų gamtinių dujų produkcijos sprogimas negrįžtamai transformuos Australijos ekonomiką – visai realu, jog vieną dieną Australija pralenks Katarą ir taps didžiausia suskystintų gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje. Ir taip nutikti gali ne 2030 metais, kaip manyta anksčiau, bet jau 2017 metais.

Per kelerius ateinančius metus Australija virs labai svarbia pasaulinės energijos gamybos rinkos žaidėja – suskystintų gamtinių dujų ir anglies eksportas prilygs šalies išvežamos geležies rūdos apimtims.

Net du trečdaliai bendros pasaulinės prekybos suskystintomis gamtinėmis dujomis augimo susiję būtent su Australija. Nors Amerika daugiau negu jai reikia gamtinių dujų gauna iš turimų skalūnų atsargų, tačiau eksporto terminalus ir reikiamą infrastruktūrą, reikalingą prekybai dideliais dujų kiekiais pasaulinėje rinkoje, šalis turės, geriausiu atveju, po 5-10 metų.

Tad pasireikšti progą gauna Australija. Azijoje suskystintų gamtinių dujų itin trūksta, ypač Japonijoje, kuri, uždarius branduolines jėgaines po tragedijos Fukušimoje, tapo priklausoma nuo dujų importo – Australija gali drąsiai imtis veiksmų. Japonijoje dujas galima parduoti po 19 dolerių (47 Lt) už vieną BTU (BTU – britų terminis vienetas), kai Amerikoje – vos už 4,3 dolerio (10,78 Lt).

Kadaise laikytos utopija, suskystintos gamtinės dujos nuo paskutinio XX amžiaus dešimtmečio tampa vis svarbesnės. Lūžio taškas įvyko ištobulinus dujų turbinos technologiją ir priėmus sprendimus, pavertusius degalų transportavimą pigesniu ir saugesniu – iki 116 laipsnių šalčio atšaldytose konteineriuose, pagamintuose iš molibdeno lydinio.

Jeigu „Morgan Stanley“ specialistai neklysta, eksporto dalis Australijos ūkyje 2016 metais šoktels nuo 20 proc. šalies BVP iki 22 proc. Energetikos dalis eksporte nuo 10 proc. kils iki 18 proc. Ilgai lauktas prekybos balanso perteklius būtų teigiamas pokytis šaliai, kur pastaruosius tris dešimtmečius minėtojo balanso deficitas siekė apie 4 proc. šalies BVP, o šiuo metu siekia beveik 5 proc.

„Toks augimas leistų Australijai 2015 metais džiaugtis pertekliniu prekybos balansu, ko šalyje nebuvo nuo 1975 metų antrojo ketvirčio. Sunku pervertinti ilgalaikę struktūrinę šios pramonės šakos svarbą Australijai“, – teigia minėtojo banko Rytų Azijos specialistas Geoffrey Kendrickas.

Australija – viena iš paskutinių valstybių, kuriai pavyko išsaugoti AAA skolinimosi reitingą.