Mokslininkai ieško dingusio žemyno

Po Indijos vandenyno dugnu tarp Madagaskaro ir Indijos slypi iki šiol nežinomo žemyno liekanos, teigia Oslo universiteto (Norvegija) mokslininkai.

Šią išvadą mokslininkai grindžia tuo, kad į rytus nuo Madagaskaro esančios Mauricijaus salos paplūdimio smėlyje aptikta mineralo cirkono. Jo paprastai randama Žemės plutoje, cirkonas kristalizavosi granite ir kitose vulkaninėse uolienose ne mažiau kaip prieš 660 milijonų metų. Vienam iš rastų cirkonų yra beveik 2 milijardai metų. Mauricijaus salai – „tik“ 9 milijonai, tad cirkonai tikriausiai atkeliavo iš po sala glūdinčių priešistorinių žemės masių, esančių apie 10 kilometrų gylyje. Į paviršių jie iškilo išsiveržus ugnikalniui ir vėliau susimaišė su esamu paplūdimio smėliu, tvirtina mokslininkai.

Nežinomo mikrožemyno buvimą patvirtina tyrimai, kuriais atskleista, kad žemės pluta po tam tikromis Indijos vandenyno dalimis yra 20–30 kilometrų storio, t. y. daug storesnė nei po vandenynais įprasta 5–15 kilometrų storio pluta. Mokslininkų teigimu, šiose dalyse gali slypėti prarasto Mauricijos žemyno liekanos. Žemynas iš žemės paviršiaus tikriausiai dingo apytiksliai prieš 60–80 milijonų metų.