Atskleistas ryšys tarp cukraus ir vėžio

Kanados vėžio tyrimų organizacija „The Canadian Cancer Society“ tvirtina, kad cukraus vartojimas neturi įtakos greitesniam vėžinių ląstelių augimui. Kiti šaltiniai savo ruožtu nesutinka su šia nuomone ir tvirtina priešingai. Neseniai atliktas ir „Journal of Clinical Investigation“ leidinyje publikuotas tyrimas pateikia eksperimentinių įrodymų, patvirtinančių, kad ryšys tarp cukraus ir vėžio vis dėlto yra.

Kaip rašo „Healthy and Natural World“, vadinamasis Varburgo efektas apibūdina vėžinių ląstelių tendenciją energiją gaminti taikant anaerobinį glikolizės mechanizmą, o tai reiškia, kad šios ląstelės metabolizuoja cukrų.

Sveikų audinių gliukozės rodiklis labai mažas – apie 200 kartų mažesnis nei greitai augančių vėžinių ląstelių rodiklis. Šis procesas pavadintas Otto Warburgo garbei, nes jis pirmasis iškėlė hipotezę, kad metabolizmo pokyčiai – tai esminė vėžio atsiradimo priežastis. Nors O. Warburgo teorija sulaukė didžiulio dėmesio ir netgi pelnė mokslininkui Nobelio premiją, vėliau ji buvo pakreipta kita linkme: daugelis šių laikų autorių mano, kad anaerobinės gliukozės pakitimai – tai vėžio padarinys, o ne šios ligos atsiradimo priežastis, tačiau naujasis tyrimas ir prikėlė Varburgo efekto teoriją antram gyvenimui.

Yasuhito Onodera kartu su savo kolegomis patvirtino, kad per didelis suvartojamo cukraus kiekis paspartina onkogenezę. Mokslininkų komanda išsiaiškino, kad glikolizės suaktyvėjimą sukelia gliukozės nešiklio GLUT3 ekspresija nepiktybinėse krūtų ląstelėse. Tokiu būdu aktyvuojamas onkogenų signalų perdavimas.

Kai piktybinės ląstelės gauna mažiau gliukozės, skatinamas ne taip sparčiai augančių struktūrų formavimasis, o onkogenų signalų perdavimas slopinamas. Kitaip tariant, vartojant mažiau cukraus, vėžinėms ląstelėms sugrąžinama priešvėžinė struktūra.

Šie naujojo tyrimo rezultatai patvirtina būtinybę sureguliuoti mitybą vėžio prevencijai ir gydymui. Išsiaiškinta, kad ketogeninė dieta, kurios laikantis vartojama mažiau cukraus ir angliavandenių, o dėmesys telkiamas į sveikus riebalus ir baltymus, labai naudinga gydant net ir agresyviausias vėžio rūšis.

Nepaisant to, kad dėl cukraus poveikio vėžio formavimuisi anksčiau kildavo nemažai ginčų, O. Warburgo tyrimų rezultatai naudojami vėžio diagnostikos srityje. Atliekant pozitronų emisijos tomografiją (PET) piktybinėms ląstelėms aptikti naudojama radioaktyvi gliukozė.

Be to, gydytojai Europoje dažnai naudoja SCMT terapiją, kurią atliekant didinamas pacientų kraujyje esančios gliukozės kiekis. Tokiu būdu spartinamas naviko augimas, todėl stiprėja chemoterapijos ir spindulinės terapijos poveikis.

Vidutiniškai vienas JAV gyventojas per metus suvartoja 72 kilogramus cukraus. Šis kiekis apima ir „užslėptą“ cukrų, kurio yra perdirbtuose grūdų produktuose, pavyzdžiui, makaronuose ir duonoje.

Vėžys – tai kompleksinis reiškinys: egzistuoja daugybė priežasčių, prisidedančių prie šios ligos formavimosi. Jei vėžys jums kelia nerimą, cukraus ir paprastųjų angliavandenių pertekliaus sumažinimas – žingsnis tinkama linkme.