Ar tikimybė, kad nukris meteoritas, Žemėje visur vienoda?

Ar esama vietų, kuriose meteoritų nukrenta daugiau?

Meteoritai gali kristi į Žemę visur, ir nors nėra vietų, kuriose būtų saugiau, neverta dėl to būgštauti, nes dideli meteoritai nukrenta labai retai.

Pažvelgę į meteoritų išraustų kraterių žemėlapį pamatytume, kad jų tankis įvairiose vietose skiriasi. Pavyzdžiui, dykumose kraterių aptinkama kur kas daugiau – jie čia ilgiau išlieka, nes juos mažiau ardo vėjas, drėgmė, augalija ir kiti veiksniai. Dažniausiai meteoritų krateriai apauga augalais, iš jų telieka žaliuojančios kalvos, žyminčios kraterio pylimą. Esama išties didelių išlikusių kraterių, pavyzdžiui, Pietų Vokietijoje yra stambių meteoritų prieš 14 milijonų metų išrausti du krateriai. Didesnysis, Rieso krateris kadaise buvo 24 kilometrų skersmens. Kitas, mažesnis, 4 kilometrų skersmens Seinheimo krateris yra už 40 kilometrų. Nors geologiniu požiūriu abu krateriai gana jauni, juos pastebėti gali tik labai įgudęs geologas, tyrinėdamas specialias nuotraukas, darytas iš oro arba kosmoso. Manoma, kad Rieso kraterį išrausė 1,5 kilometro skersmens asteroidas. Smūgis buvęs toks stiprus, kad paveikė Europos dydžio teritoriją.

Turbūt vienas žinomiausių ir geriausiai išsilaikiusių yra Barringerio krateris Arizonoje, JAV. Jis šiek tiek mažesnis, tačiau aiškiai bylojantis apie susidūrimą su nemenku dangaus kūnu.

Didžioji dalis meteoritų nukrenta į jūras, todėl nepalieka matomų kraterių. Didžiausias žinomas 200 kilometrų skersmens krateris, kurį prieš 65 milijonus metų išrausė 10 kilometrų skersmens asteroidas, šiandien taip pat slypi jūros dugne, netoli Jukatano pusiasalio Meksikoje. Jį aptiko seismologai, tyrinėdami jūros dugną.

Meteoritai Žemę bombarduoja labiau nei, pavyzdžiui, Mėnulį. Jeigu Žemė neturėtų jūrų ir atmosferos, jos paviršius būtų nusėtas kraterių, panašiai kaip Mėnulio. Mėnulio kraterių amžius siekia milijardus metų, jie byloja, kokią geologinę istoriją išgyveno mūsų Žemė.