Užmuštas už dolerį

Prieš 50 metų, 1963 lapkričio 22 dieną prezidentas Kenedis su žmona važiavo atviru automobiliu per Dalasą, kai į jį buvo atidengta ugnis. Reginys buvo siaubingas. Gabalą aukos kaukolės šūvis nusviedė ant kapoto, siaubo apimta Žaklina Kenedi puolė rinkti į vieną krūvą viso to, kas dar prieš sekundę buvo besišypsanti jos vyro galva. Sužeistas prezidentas mirė po 35 minučių, o žmonijos sąmonėje ši mirtis iki šiol tebėra viena iš didžiausių XX amžiaus mįslių.

Rašytojas, istorikas Nikolajus Starikovas yra tikras, kad žino šios kruvinos dramos užsakovus.

NEI KULKOS, NEI SMEGENŲ

Keistumų šioje istorijoje išties labai daug. Buvo akivaizdus pareigūnų suinteresuotumas, vykdant tyrimo darbus, nepaisant to, kad šalies generaliniu prokuroru buvo Robertas Kenedis, nužudytojo brolis. Nežiūrint į tai, visa tyrimo eiga nuo pat pradžios ėmė prieštarauti sveikam protui.

Paimkime kulkos trajektoriją. Yra mėgėjiška kino juosta, kurioje nufilmuotas kortežo pravažiavimas: juostoje matosi, kad prezidento kūnas šūvio momentu nubloškiamas atgal. O knygų saugykla, iš kur atseit šaudė Osvaldas, yra už kortežo ir iš ten paleista kulka turėjo blokšti prezidentą į priekį. Tai juk fizika! Toliau. Iš ne automatinio šautuvo Osvaldas atseit padarė maždaug per penkias sekundes tris šūvius. Vėliau šį rezultatą mėgino atgaminti geriausi snaiperiai ir viskas veltui. O Osvaldas buvo laikomas niekam tikusiu šauliu.

Kulkos, kuri pataikė Kenedžiui į galvą, kažkodėl nėra tarp kitos bylos medžiagos. Oficialus paaiškinimas skamba tiesiog stulbinančiai: "kulka suiro prezidento kūne". Tartum būtų kalbama apie gabalėlį cukraus, pataikiusį į arbatos stiklinę. Paslaptingai pradingo ir patys aukos smegenys, paimti ekspertizei. O paskui sekė ištisa virtinė (daugiau kaip 50!!!) paslaptingų mirčių - žuvo žmonės, susiję su Kenedžio mirtimi. Chirurgas, atlikęs prezidento skrodimą, buvo aptiktas savo namuose nusišovęs. Žuvo autokatastrofoje taksistas, kuris vežė Osvaldą. Tas pats likimas ištiko vieną iš liudininkų, kuris paskelbė, kad "matė du vyrus, šaudžiusius iš už tvoros". Buvo nušauti policininkas ir žurnalistas, kurie lankėsi Osvaldo namuose.

Patį Osvaldą areštavo, savo kaltės jis nepripažino, o po dviejų dienų prie jo ramiai priėjo nežinomasis ir jį nušovė. Ar tai įmanoma - štai taip paprastai leisti užmušti įtariamąjį valstybės vadovo nužudymu? Beje, ir "žudiko" žudikas Džekas Rubis susilaukė liūdno galo: po trijų metų jis staiga susirgo mirtina liga ir mirė. Ir visi galai į vandenį...

STAMBUS LOŠIMAS

Kas gi galėjo suorganizuoti tokį keistą tyrėjų elgesį, tokią keistą įtariamųjų apsaugą, nekalbant jau apie silpną paties prezidento apsaugą? Akivaizdu, kad sąmokslą prieš prezidentą (žodis "sąmokslas" nuskambėjo per Kongreso komisijos posėdžius 1979 metais, tačiau vėliau, reikalaujant spectarnyboms, jį naudoti nustojo) suorganizavo ne kokios nors išorės jėgos - TSRS, Kubos emigrantai ar dar kas nors. Sąmokslas susiformavo pačioje Amerikos valstybėje, tam tikroje itin didelę galią turinčiame jos segmente. Tačiau kam Amerikoje galėjo būti naudinga prezidento mirtis?

Mano atsakymas būtų toks: prieš kelis mėnesius iki žūties Kenedis pasirašė įsaką Nr. 11110, kuris leido JAV Finansų ministerijai emituoti nacionalinę valiutą, apeinant FRS. Buvo ketinama išstumti FRS iš finansinės sferos, kurioje bankininkai iki to laiko jau buvo pernelyg įsismaginę. Tačiau vietoje to, iš žaidimo buvo pašalintas pats Kenedis.

Pažiūrėkite, kas parašyta ant amerikietiškų banknotų: "Federal Reserve Note" - Federalinio rezervo (FRS) banknotas. Tuo tarpu anksčiau, iki įsteigiant FRS, buvo rašoma "United States Note". Jaučiate skirtumą?

Privatiems žmonėms priklausanti FRS monopolija spausdinanti dolerius (o pinigų spausdinimas - pats pelningiausias pasaulyje verslas) pagrįsta vienu vieninteliu įstatyminiu aktu, kurį 1913 metais pasirašė prezidentas Vilsonas. Pakanka vieno vienintelio panašaus akto, kad ta monopolija būtų sunaikinta. Džonui Kenedžiui tai padaryti nepasisekė (jo įsakas formaliai nepanaikintas, tačiau jo niekas nevykdo), bet juk tai galėjo padaryti jo brolis - tas pats generalinis prokuroras.

Praėjus keliems metams nuo Džono mirties, Robertas iškėlė savo kandidatūrą į prezidentus. Ir tą pačią dieną, kai laimėjo pirminius rinkimus, jis buvo nušautas labai įtartinomis aplinkybėmis, greičiausiai, nuosavo apsauginio. Įdomu, kad Robertas žuvo lygiai po penkių metų nuo to paties akto, kuris pražudė jo brolį, pasirašymo dienos. Panašu, kad įtakingi bankininkystės oligarchai, stovintys už FRS, šitaip davė ženklą: tas klanas, kurio atstovai pamėgins išduoti Sistemą, Amerikos politikoje daugiau jokio vaidmens nevaidins. Taip ir gavosi.

Iliustracijos šiems teiginiams. Doleriai, spausdinami (emituojami) FRS. Ant jų parašyta Federal Reserve Note - FRS banknotas.

Doleriai, kuriuos išspausdino Kenedis ir kurie tapo baisia numizmatine retenybe.

Ant jų parašyta United States Note.