Žemei kelią didelį pavojų milžininkškas burbulas

Kai žmonės suvokė, kad Žemė nėra Visatos centras, o tik smiltelė bekraščiame kosmose, jie suprato, kad kosmosas yra labai rimtų pavojų šaltinis, kuris bet kuriuo metu gali sukelti globalinę katastrofą.

Asteroidų Antplūdis

Jau pirmieji teleskopai padėjo išsiaiškinti paprastą dalyką - pro mūsų planetą nuolat praskrenda tikros „bombos" ir kol kas tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta katastrofos. Kuo pažangesni ir tikslesni tapo prietaisai kosmoso stebėjimui, tuo daugiau žilų plaukų atsirado astronomų galvose. Milžiniški meteoritai, asteroidai, kometos... O kosmose jų daugybė! Kiekvienas toks kosmoso keliautojas bet kada gali priartėti prie mūsų Žemės ir sukelti didžiulį pavojų visiems žmonėms.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, pakanka pažvelgti j netolimą praeitį. 1932-ais metais Apolono asteroidas, kurio skersmuo apie 1 km, praskrido už H) milijonų metų nuo mūsų planetom. Manote, kad tai labai toli ir nėra čia ko bijoti? Palyginimui galima priminti, kad atstumas nuo Žemės iki Saulės yra apie 150 milijonų km, tad H) milijonų km - jau gana arti.

1936-ais metais Adonio asteroidas praskrido 2 milijonai km atstumu nuo mūsų planetos.

1989 metais dar vienas kilometro skersmens asteroidas kirto Žemės orbitą, prasilenkdamas tik 6 valandas su mūsų planeta. Galite tai įsivaizduoti? Vos šešios valandos ir būtų kilusi tikra apokalipsė!

1996-ųjų metų gegužės mėnesį šalia mūsų praskriejo 500 m skersmens asteroidas. O 1997-a.is metais mūsų planetos orbitą kirto net du asteroidai...

Dar vienas košmaras?

Galima pasakyti, kad asteroidai -tai tik žiedeliai. Galų gale, kosminis kūnas, kurio skersmuo 500 m ar net 1 km, neprilygsta Žemės matmenims. Susidūrimas su tokiais kosminiais kūnais nors ir padarytų daug nuostolių,

tačiau žmonija tikrai turėtų galimybę išgyventi po katastrofos. Tačiau visiškai neseniai, 2014-ųjų metų sausio 10 dieną kosminis teleskopas SOHO Lasco C3 aptiko kažką žymiai baisesnio - milžinišką, visiškai šviesą sugeriantį ir neatsispindintį burbulą, kuris juda tarp žvaigždžių.

Šis burbulas, daugeliu parametrų panašus į juodąją skylę, ne tik savo dydžiu lenkia Jupiterį - pačią didžiausią Saulės sistemos planetą, bet ir juda Žemės link!

Vieni mokslininkai mano, kad šis burbulas gali būti magnetinė sankaupa, o kiti teigia, kad tai yra tikra juodoji skylė. Yra ir ne tokių bauginančių hipotezių - yra manoma, kad tai paprasčiausiais nuotraukos defektas, atsiradęs dėl šviesos išsiskaidymo.

Tačiau pats populiariausias aiškinimas yra tai, kad paslaptingasis burbulas - mirštanti žvaigždė, kuri buvo panaši į mūsų Saulę. Kai žvaigždės energijos atsargos baigiasi, ji suyra, o jos vietoje susidaro tokie didžiuliai dujiniai dariniai, kurie gali egzistuoti tūkstančius metų.

Kad ir kas tai būtų, tačiau kol kas nė vienas mokslininkas nepaneigiamai neįrodė, kad šis milžiniškas burbulas nekelia pavojaus mūsų planetai.