Mokslininkai išskyrė naują klasę „lengvai pritraukiamų“ asteroidų

Kartkartėmis netoli Žemės praskriejantys asteroidai pastaraisiais metais vis labiau domina mokslininkus – iš dalies dėl to, kad jie gali kelti grėsmę žmonijai. Bet yra ir kita domėjimosi priežastis – yra tikimybė, kad asteroidai yra tikra aukso kasykla. Ne vieną dešimtmetį mokslinės fantastikos autoriai ir įvairūs kosmoso mokslo specialistai pirštais rodė į asteroidus sakydami, kad juose yra gausybė vertingų nenaudojamų išteklių. Vien dalies jų atgabenimas į Žemę galėtų pakeisti mūsų planetą.

Ir netgi jei asteroiduose esančių išteklių pargabenimas ant planetos paviršiaus komerciškai būtų nenaudingas, šios medžiagos galėtų būti panaudotos kaip žaliavos raketų kuro ir galbūt netgi pačių raketų gamybai kosmose. Daugelis vizionierių godžiai žiūri į šiuos kosminius turtus ir tikisi, kad visai netrukus įvyks dar viena aukso karštinė.

Pirmieji asteroidų kasinėtojai jau po truputį atskleidžia savo planus – praėjusiais metais bendrovė „Planetary Resources“, finansuojama daugybės garsių investuotojų (pavyzdžiui, „Google“ direktorių tarybos vadovo Erico Schmidto ar aviacijos bei kosmoso verslo magnato Richardo Bransono), paskelbė ketinimus pradėti kasinėti asteroidus iškart, kai tik tai bus įmanoma ir finansiškai naudinga, rašo technologyreview.com.

Taigi, asteroidų, kuriuos būtų galima kasinėti, paieška yra labai svarbi. Štai dėl ko Stratklaido universiteto (JK) mokslininkas Danielis Garcia Yarnozas su kolegomis aprašė visiškai naują asteroidų kategoriją – tai yra tokie asteroidai, kuriuos paprasta pagauti ir prisitraukti.

Šie mokslininkai peržiūrėjo 9000 dabar žinomų Žemei artimų objektų duomenų bazę ieškodami tokių, kuriuos būtų galima nuvairuoti į prieinamą orbitą pakeičiant jų greitį mažiau nei 500 m/s.

Šių mokslininkų supratimu, prieinama orbita – tai sukimasis aplink Lagranžo taškus L1 arba L2, kuriuose Žemės ir Saulės gravitacijos viena kitą atsveria. Abu šie taškai yra maždaug milijono kilometrų nuo Žemės atstumu.

D. Garcia Yarnozas su kolegomis priėjo išvados, kad jų kriterijus atitinka 12 asteroidų. Jie naująją asteroidų klasę pavadino „Lengvai pritraukiamais objektais“, arba ERO (Easily Retreivable Objects).

Mokslininkų teigimu, vieną iš šių asteroidų - 2006 RH120 – į orbitą aplink L2 tašką būtų galima pasiųsti jo greitį pakeitus vos 58 m/s. Tiesa, tai yra mažutis asteroidas, kurio skersmuo yra nuo 2 iki 7 metrų. Mokslininkų skaičiavimu, šio kūno nukreipimui tereikėtų 2021 metų vasario 21 dieną vieną kartą stumtelėti jį reaktyviniu varikliu, ir jis po 5 metų pasiektų savo tikslą.

Mokslininkai nurodo, kad tam reikėtų nedidelės stūmos variklio su 3000s trukmės impulsu – to turėtų pakakti 1500 tonų perkėlimui į reikiamą orbitą.

Žinoma, viskas nėra taip paprasta: visada yra galimų kliūčių ir problemų. Viena iš didžiausių problemų – tai saugumas. Tačiau susirūpinimą, kad netyčia tokiu būdu į Žemę būtų nukreiptas milžiniškas asteroidas, turėtų sumažinti faktas, jog dabartinės technologijos suteikia galimybę pakeisti tik santykinai nedidelių asteroidų kryptį.

Kita problema – o ką daryti su asteroidu, besisukančiu aplink L1 ar L2? Šios orbitos yra labai nestabilios, taigi, asteroidų kryptį ir greitį reikėtų kartkartėmis pakoreguoti, kad šie laikytųsi savo kurso Mokslininkai tą jau daro su Saulės observatorija SOHO, Plancko observatorija ir kitomis.

Jeigu asteroidas būtų pakankamai vertingos sudėties, jame galima būtų pradėti kasinėjimą. Jei vertė maža – į jį tyrimams galima būtų siųsti žmones. Arba galima būtų siųsti iš pradžių mokslininkus, o vėliau – kosminius šachtininkus.

Visi 12 ERO klasei priskirti asteroidai astronomams yra pažįstami. Vienas iš jų 2007 metais buvo išgarsėjęs ir visuomenėje, mat jis laikinai sukosi orbitoje aplink Žemę. Bet iki šiol nebuvo suprantama, kaip lengvai juos būtų galima atgabenti į moksliniams tyrimams ar kasinėjimui patogią poziciją.

Žinoma, tokių asteroidų sąrašas ateityje plėsis. Manoma, kad Žemei artimų objektų kiekis gali būti skaičiuojamas milijonais, daugelis jų yra nedideli ir potencialiai kasinėjami.