Marsaeigis „Curiosity“ patraukė tyrinėti daugiau kaip 5 km aukščio kalno

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (angl. NASA) valdomas marsaeigis „Curiosity“ pagaliau pradėjo kelionę link savo pagrindinio misijos tikslo – Geilo kraterio viduryje esančio 5,5 km aukščio Šarpo kalno (angl. Sharp), praneša BBC.co.uk.

Pastaruosius septynis mėnesius Marse mokslinę misiją vykdantis, nuotoliniu būdu valdomas robotas tyrinėjo teritoriją į rytus nuo jo nusileidimo, kuris įvyko praeitų metų rugpjūtį, vietos. Čia marsaeigis gręžė planetos paviršiuje esančias uolienas ir analizavo jų sudėtį. Tačiau dabar mokslininkai nusprendė tęsti pradėtą misiją ir nurodyti robotui ištirti kitą vietą.

„Curiosity“ kelionė prasidėjo praeitos savaitės penktadienį, kuomet NASA inžinieriai nurodė robotui nuvažiuoti pirmuosius 18 metrų Šarpo kalno link. Pirmadienį robotas jau buvo įveikęs 40 metrų atstumą. Dėl tokio važiavimo greičio savo tikslą agregatas pasieks tik po kelių mėnesių, per kuriuos mokslininkai turės jį valdyti itin tiksliai, siekdami išvengti galimo užstrigimo smėlio kopose.

NASA/JPL-Caltech/MSSS iliustr./Šarpo kalno aukščio palyginimas su Žemėje esančiais kalnais

Pasiekęs Šarpo kalną, robotas bus pasiųstas tyrinėti iš anksto numatytos teritorijos, kurioje, kaip rodo palydovų surinkti duomenys, esama nuogulų sluoksnio, būdingo vandens telkinių dugnui. Ši teritorija nuo ankstesnės marsaeigio buvimo vietos yra nutolusi per 8 km. Planuojama, kad važiavimo metu, mokslininkai, susidomėję pakeliui pamatytais akmenimis, nurodys „Curiosity“ atlikti jų tyrimus, o dėl to kelionė gali prailgti iki metų.

NASA astronomų teigimu, nuokrypis nuo pagrindinio „Curiosity“ tikslo buvo naudingas moksliniu požiūriu, mat keletą mėnesių tyrinėjant Jelounaifo įlankos (angl. Yellowknife bay) paviršių, buvo aptikta nemažai argilito uolienų, kurios prieš milijardus metų galimai buvo nusėdusios didelio ežero dugne. Be to, keliaujant šios įlankos link, tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad pakeliui esantys akmenys buvo suformuoti kadaise tekėjusio vandens srovių.

Visi šie atradimai patvirtina hipotezę, kad Marse kažkada būta vandens telkinių, tinkamų įvairiems mikroorganizmams gyventi. Kaip teigiama NASA išplatintame pranešime, šiuo požiūriu „Curiosity“ jau įvykdė svarbiausią savo misijos užduotį.