Penki nesuprantami istoriniai atradimai

Archeologija, žinoma, nėra tokia patraukli, kaip gali pasirodyti epopėjos apie Indiana Džonsą gerbėjams. Tačiau vis dėlto laikas nuo laiko ir joje padaromi stebinantys ar net šokiruojantys atradimai, galintys apversti aukštyn kojomis įprastas pažiūras į istoriją.

KOKAINAS EGIPTO MUMIJOSE

Kai Kolumbas atrado Naująją Žemę, kuri pasirodė esanti visai ne Indija, joje jis aptiko ne tik nuo raupų mirštančius vargetas. Atradėjams atsivėrė ištisas pasaulis su neregėtais iki šiol gyvūnais ir augalais. Ir tik po šito įvykio, kaip buvo manoma iki šiol, europiečiai susipažino su kokos krūmo lapais ir visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Tačiau dabar darosi aišku, kad šioje istorijoje toli gražu ne viskas gerai. Jeigu Kolumbas buvo pirmasis europietis, žengęs į Amerikos žemę, tai kaip paaiškinti kokaino pėdsakus ant egiptietiškų mumijų kūnų?

1992 metais vokiečių mokslininkai atliko vienos iš mumijų tyrimus ir baisiai nustebo, aptikę hašišo, tabako ir kokaino pėdsakus plaukuose, odoje ir kauluose. Tarkime, hašišas galėjo būti atvežtas iš Azijos, tai ne taip jau ir neįtikėtina. Tačiau tabakas ir kokainas galėjo būti atvežtas tik iš Naujojo Pasaulio!

Šioje vietoje visuotinai priimtos istorijos mokslo pastatas susvyravo ir suskilinėjo. Pasirodo, gyvi faraonai su savo namiškiais pilnu tempu mėgavosi kokainu. Tai tas pats, jei kurios nors mūsų laikų įžymybės kraujyje atrastume pėdsakus narkotikų, kurie auga tik kur nors Veneros planetoje.

Kaip tai galėjo nutikti? Esama daug teorijų. Kai kas kaltina archeologus, kurie iš džiaugsmo, kad atrado vertingus artefaktus, surengė vakarėlį ir mėgino pakviesti mumijas prisijungti prie bendrų linksmybių. Arba pačios mumijos buvo falsifikuotos, arba kažkas iš archeologų persistengė. Vokiečių mokslininkai padarė tai, ką jų vietoje padarytų kiekvienas, kam brangi jo reputacija - jie atliko dar vieną nepriklausomą ekspertizę. Ir vėl aptiko narkotikus.

Ir čia jie paskelbė visuotinį visų prieinamų mumijų patikrinimą. Trečdalis iš jų davė teigiamą rezultatą. Negana to, Ramzio II vidaus organuose aptikti tabako lapų gabalėliai.

Turite kokių nors idėjų?

SENOVINIAI ŽYDŲ UŽRAŠAI NIU MEKSIKE

Šitas 90 tonų sveriantis akmuo buvo aptiktas Amerikoje, netoli nuo Albukerkės naujosios Meksikos valstijoje 1933 metais. Ant jo, kaip paaiškėjo, buvo iškalti dešimt Dievo įsakymų senąja žydų kalba. Viso pasaulio ekspertai niekaip negali suprasti, kaip tai gali būti. Padaryti prielaidą, kad senojoje Amerikoje būta senovės žydų kalbos žinovų - švelniai tariant, mažai tikėtinas dalykas.

Be to, kai kurios raidės pasiskolintos iš graikų abėcėlės, t.y. tas, kuris visa tai rašė, turėjo žinoti mažiausiai dvi kalbas. Atvežti į tą vietą luito iš kitos vietos irgi neįmanoma - uoliena buvo akivaizdžiai vietinė. Gal įrašas buvo vėliau padaryta imitacija? Bet koks amerikietis, turintis mokslinį teologijos laipsnį, galėjo sukurti tokią falsifikaciją.

Beje, vyrukas, kuris aptiko luitą, vėliau buvo apkaltintas senovės artefaktų falsifikavimu, nors jo kaltė ir nebuvo įrodyta. Pokštas - toks būtų vienintelis protingas paaiškinimas susiklosčiusioje situacijoje.

Ir vis dėlto, mokslininkai, skersai išilgai ištyrinėję tą užrašą ir palyginę jį su kitais įrašais, aptiktais tose pačiose vietose, padarė išvadą, kad radinio amžius gali siekti 500-2000 metų. Tai reiškia tik tai, kad luitą aptikęs vaikinas yra nekaltas. Kas link pačios luito ir užrašo kilmės - tai nieko tikro taip ir nepaaiškėjo.

ROMĖNIŠKA SKULPTŪRA MEKSIKOJE

Žmogus, baigęs bent tris mokyklos klases ar turintis po ranka Google, žino, kad Romas ir Lotynų Amerika yra ganėtinai toli viena nuo kitos. Netgi klestėjimo laikais, net užkariavusi Afriką ir Angliją, Roma nepasiekė tokių užkampių kaip Meksika. Štai dėl ko atrasta antikinės romėniškos skulptūros galva sukėlė tikrą furorą mokslo pasaulyje.

Įvyko tai 1933 metais. Vienas archeologas kasinėjo seną kapavietę maždaug už 40 mylių nuo Meksiko ir tarp įvairiausio šlamšto, kurį senovės žmonės kraudavo savo laidojamiems giminaičiams į kapus, aptiko nedidelę figūrėlę. Reikia pastebėti kad kasinėjimų vieta iki to laiko buvo padengta dviem sluoksniais nepaliestų cementinių grindų ir pradedant 1500 metais niekas prie tos žemės neprisilietė. Taip kad variantas su pokštininkais šiuo atveju netinka.

Žinoma, Kolumbas tais laikais jau buvo atradęs Ameriką. Tačiau nė vienas baltasis žmogus pagal oficialią versiją iki 1519 metų Meksikoje nebuvo pasirodęs. Ir netgi jei būtų apsilankęs, tai kuriems galams jam reikėjo temptis su savimi į tokią tolybę romėniškas skulptūras? O dėl to, kad skulptūra romėniška, nėra jokių abejonių. Veido bruožai atitinka artefaktus, aptinkamus Romoje ir priskiriamus II mūsų eros šimtmečiui.

Kaip ji ten pateko? Didelis klausimas. Tačiau šiek tiek praskleisti paslapties skraistę gali kitas atradimas. 1982 metais povandeninis archeologas atrado jūros dugne netoli Rio de Ženeiro uosto romėniškas vazas, kurios vėliau buvo datuotos III mūsų eros šimtmečiu. Tolimesnių paieškų eigoje buvo rasti du pusiau sudūlėję laivai, irgi labai panašūs į romėniškus.

Brazilijos vyriausybė nutarė neužaštrinti visuomenės dėmesio ties šiais radiniais ir visa ta istorija netrukus buvo sėkmingiau užmiršta. Brazilai labai nemėgsta, kai suabejojama oficialiąja istorija. Jiems labai patinka manyti, kad jų šalį atrado portugalai, o ne kažkokie ten romėnai.

Čia, galima, žinoma, pasiginčyti, kurie iš jų buvo "kietesni", bet jau tiek to...

NORVEGIŠKOS MONETOS MEINO VALSTIJOJE

1957 metais Amerikos Meino valstijoje, didžiulės senovinės gyvenvietės teritorijoje vyko kasinėjimai. Ieškojo visko, kas buvo susiję su vietinių genčių gyvenimu ir buitimi. Strėlių antgalių, keramikos šukių ir panašiai. Ir netikėtai aptiko senovinę monetą.

Iš pradžių nusprendė, kad tai XII amžiaus angliškas pensas, vėliau moneta 21 metus niekam nekėlė ypatingo susidomėjimo. O paskui atsitiktinai pakliuvo į akis numizmatikos specialistui, kuris atpažino eksponate norvegišką monetą, nukaltą valdant karaliui Olafui. Valdė jis trumpą laikotarpį taro 1067 ir 1093 metų.

Kitaip sakant, moneta buvo nukalta tuo laikotarpiu ir tiksliai Norvegijoje. O surado ją Meine, tarp Amerikos indėnų artefaktų.

Viena vienintelė norvegiška moneta tarp dešimčių tūkstančių aborigenų paliktų daiktų. Kaip ji ten pateko? Atsakymo nėra.

SENOVĖS JAPONŲ KALBA NAUJOJOJE MEKSIKOJE

Gyvena Naujojoje Meksikoje paslaptinga gentis - zuniai. Lyg ir gentis kaip gentis, bet štai kalba pas juos nepanaši nė į vieną vietinę tarmę. Labiausiai ji primena japonų kalbą. Ne tai, kad žodis į žodį, bet sutapimų yra pakankamai, kad galima būtų kalbėti apie giminingumą.

Teorija apie japonų kontaktus su indėnais buvo sukurta dėka antropologiją studijavusios studentės, vardu Nensė Devis. Ji pirmoji pastebėjo nepaprastą vietinės tautos kalbos panašumą į japonų kalbą. Be to, panašios jos ne tik atskirų žodžių skambėjimu, sutapimų esama ir sintaksėje - abiejose kalbose, pavyzdžiui, veiksmažodis stovi sakinio gale. Ir nepamirškite, kad zunių kalba neturi beveik nieko bendro su kitomis to regiono kalbomis.

Padariusi šį atradimą, Devis ėmė kapstyti su dviguba energija ir išsiaiškino, kad pas zunius, kaip ir pas japonus labiausiai paplitusi yra trečioji kraujo grupė, jie taip pat serga tomis pačiomis retomis ligomis. Be to, panašūs ir žodiniai padavimai, atkeliavę iš senų laikų.

Devis versija: maždaug XII amžiuje budistų misionieriai sukorė kelią iki Kalifornijos, o paskui pajudėjo gilyn į kontinentą, kur ir pasiliko gyventi.