Koliziejus. Mirties arena

Buvo manoma, kad gladiatoriai įkūnija drąsą, šlovės siekimą, panieką mirčiai. Gladiatorių kova demonstruodavo mirtiną mūšį. Romoje tuo metu buvo nemažai gladiatorių mokyklų, kuriose kovos meno apmokydavo į nelaisvę paimtus priešo karius arba kovai tinkamus vergus. Tai būdavo ir neblogas verslas.

Kad visos kovos baigdavosi mirtimi, tai tik mitas. Gladiatoriai turėjo 90 procentų galimybę likti gyvi. Kovos vykdavo pagal griežtas taisyklės.

Sužeistiems suteikdavo geriausią to meto medicinos priežiūrą. Gydytojai garsėjo sugebėjimais gydyti paviršines žaizdas, be to jie pirmieji pradėjo gydyti lūžusius kaulus. Operuodami naudodavo skausmą malšinančias priemones pagamintas opijaus pagrindu. Žinoma, ne visada pasisekdavo ir nuo vidinių sužeidimų ištikdavo mirtis. Laidotuvės būdavo visų gladiatorių rūpestis. Žinios apie gladiatoriaus gyvenimą būdavo surašomos antkapiuose.

Gladiatoriui už pergalę sumokėdavo tiek, kiek Romos kareivis gaudavo per metus. Daugelis turėjo šeimas. Maitintojui žuvus, šeimos kartais gaudavo kompensaciją.

79 m Romoje pastačius Koliziejų vyko didžiulės žaidynės, kurias aprašo biografas Donatas Svetonijus (70–160 m.). Žaidynių metu teko kovoti gladiatoriams Verui ir Priskui, kurių kova buvo pripažinta lygiavertė ir abu jie išsikovojo sau laisvę. Šią kovą apdainavo poetas Markas Valerijus Marcialis (43–104 m.).

Filmo režisierius ir prodiuseris: Tilman Remme. Filmo pavadinimas anglų kalba: Colosseum: Rome¢s Arena of Death Filmo trukmė: 51 min. Žanras: dokumentiniai filmai, 2014 m.