Anglijos miške rasti paslaptingi vaikai, kurių oda žalia

Anot istoriko Viljamo Niuburgiečio (William of Newburgh), XII a. laikus siekiančioje istorijoje vaikai buvo rasti rudenį, stovintys prie didelio vilkų urvo. Žaliaodžius vaikus surado grupelė miestelėnų. Berniukas ir mergaitė kalbėjo niekam nesuprantama kalba, jų oda buvo žalia, jie vilkėjo neįprastus drabužius. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad juos nuvedė pas žemės, kurioje vaikai buvo rasti, savininką Ričardą De Kalną (Richard De Calne), kur jiems ir leista pasilikti gyventi.

Buvo labai keista, tačiau mažieji svečiai keletą dienų į burną neėmė nė kąsnio jiems siūlomo maisto, kol kažkas netyčia pasiūlė pupų. Jas vaikai skubiai surijo. Pupomis žaliaodžiai mito keletą mėnesių, paskui įprato valgyti duoną. Abu vaikai galiausiai buvo pakrikštyti, tačiau netrukus po krikštynų berniukas mirė. O mergaitė augo toliau, tačiau jos odoje žalios pigmentacijos nebeliko. Ji išmoko kalbėti angliškai.

Mergaitė vėliau pasakojo, kad ji su broliu atkeliavo iš šalies, kur nėra saulės šviesos, ir kur nuolat tvyro blausi prieblanda. Vaikus priglaudę žmonės teigė, kad, vaikų pasakojimu, jie atklydo iš Šv. Martyno krašto (St. Martin's Land), kur viskas žalia. Kaip jie atsidūrė "naujoje žemėje", vaikai neprisiminė. Jie tiesiog ganė gyvulius, tik staiga pasigirdo griausmas ir vaikai atsidūrė prie vilko olos.

Mergaitei tariamai buvo duotas Agnesės vardas (Agnes), ji ištekėjo už karališkos giminės atstovo Ričardo Baro (Richard Barre). Tai mini du istorikai – jau minėtas Viljamas Niuburgietis ir Ralfas iš Kogesholo (Ralph of Coggeshall).